Dehidratacija – tai būklė, kai organizmas netenka daugiau skysčių nei jų pasisavina, todėl ima trūkti vandens, reikalingo normalioms organizmo funkcijoms.
Tokie simptomai kaip troškulys ir burnos džiūvimas dažnai yra ankstyvieji dehidratacijos, kuri gali pasireikšti dėl nepakankamo skysčių suvartojimo arba per didelio prakaitavimo, požymiai.
Supratimas apie dehidratacijos simptomus, priežastis ir veiksmingą gydymą gali turėti didelės įtakos jūsų sveikatai.
Be to, paprastos prevencijos strategijos gali padėti palaikyti hidrataciją ir bendrą savijautą.
Šiame įraše taip pat aptariamas netikėtas įprastų hidratacijos patarimų posūkis, kuris gali pakeisti jūsų požiūrį į hidrataciją.
Straipsnis trumpai
- Dehidratacijos simptomai: troškulys, burnos džiūvimas, nuovargis, galvos svaigimas, tamsiai geltonas šlapimas, o sunkiais atvejais gali pasireikšti raumenų mėšlungis ir galvos skausmas.
- Dažniausios dehidratacijos priežastys yra nepakankamas skysčių suvartojimas, gausus prakaitavimas, ligos, pavyzdžiui, karščiavimas ar viduriavimas, tam tikri vaistai, alkoholio ir kofeino diuretinis poveikis.
- Lengvą dehidrataciją galima gydyti vandeniu arba elektrolitų tirpalais, o vidutinio sunkumo ir sunkiems atvejams gali prireikti gydytojo pagalbos ir į veną leidžiamų skysčių.
- Prevencija apima reguliarų vandens vartojimą, aktyvią hidrataciją prieš fizinį krūvį ir po jo bei daug vandens turinčių maisto produktų, tokių kaip vaisiai ir daržovės, vartojimą.
- Žolelių užpilai, tokie kaip hibiskus, pipirmėtės ir ramunėlės, gali pagerinti drėkinimą ir suteikti būtinų maistinių medžiagų bendrai gerai savijautai.
Simptomai
Vienas pirmųjų dehidratacijos požymių gali būti troškulio jausmas. Kiti simptomai gali būti burnos ir lūpų džiūvimas, nuovargis ir bendras silpnumo jausmas.
Dehidratacijai progresuojant, gali svaigti galva, ypač greitai atsistojus, ir padažnėti širdies ritmas, nes organizmas stengiasi palaikyti kraujospūdį. Tamsiai geltonas šlapimas gali rodyti, kad jūsų organizmas taupo vandenį, o retas šlapinimasis arba stipraus kvapo šlapimas rodo, kad reikia drėkinti organizmą.
Taip pat gali pasireikšti dirglumas ar sunkumai susikaupti, o tai gali turėti įtakos jūsų kasdienei veiklai. Sunkesniais atvejais gali atsirasti raumenų mėšlungis arba galvos skausmas.
Labai svarbu įsiklausyti į savo kūną ir nedelsiant reaguoti į šiuos simptomus. Jų ignoravimas gali sukelti rimtesnių komplikacijų, todėl vandens gėrimas yra labai svarbus jūsų bendrai sveikatai.
Priežastys
Dehidrataciją gali lemti keli veiksniai, todėl labai svarbu suprasti priežastis, kad būtų galima išvengti dehidratacijos. Nepakankamas skysčių suvartojimas gali sukelti dehidrataciją, ypač karštu oru arba fizinio aktyvumo metu.
Gausus prakaitavimas dėl fizinio krūvio ar karščio gali smarkiai prisidėti prie skysčių netekimo, todėl reikia papildyti būtiniausių skysčių ir elektrolitų atsargas.
Tokios ligos kaip karščiavimas, vėmimas ar viduriavimas taip pat gali pagreitinti skysčių netekimą, todėl labai svarbu stebėti, ar sergant geriate vandens.
Kai kurie vaistai, ypač diuretikai, gali padidinti šlapinimosi kiekį ir sukelti dehidrataciją, jei nevartojama papildomų skysčių.
Be to, alkoholio ar kofeino vartojimas gali turėti diuretinį poveikį ir dar labiau padidinti skysčių netekimą.
Tam įtakos gali turėti ir amžius; vyresnio amžiaus suaugusieji dažnai jaučia silpnesnį troškulio jausmą ir gali gerti nepakankamai vandens.
Žinodami apie šias priežastis, galite imtis aktyvių veiksmų, kad išliktumėte hidratuoti ir palaikytumėte bendrą sveikatą.
Gydymas
Gydant dehidrataciją daugiausia dėmesio skiriama greitam prarastų skysčių ir elektrolitų atstatymui. Jei dehidratacija nedidelė, gali pakakti gerti vandenį arba elektrolitų tirpalą. Gali padėti sportiniai gėrimai, tačiau būkite atsargūs dėl didelio cukraus kiekio. Skysčius gurkšnokite palaipsniui, ypač jei jus pykina.
Esant vidutinio sunkumo ar sunkiai dehidratacijai, ypač jei negalite gerti, kreipkitės į gydytoją. Gydytojas gali suleisti į veną (IV) skysčių, kad greitai papildytų vandens ir elektrolitų kiekį Jūsų organizme. Tai ypač svarbu, jei vėmėte, viduriavote arba karščiavote.
Stebėkite savo simptomus. Jei pastebėjote tokius požymius kaip didelis troškulys, burnos džiūvimas ar tamsus šlapimas, laikas imtis veiksmų. Kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojama vartoti geriamuosius rehidracijos tirpalus (ORS). Juose yra tiksliai subalansuotų druskų ir cukrų, kad pagerėtų skysčių pasisavinimas.
Nepamirškite stebėti savo atsigavimo. Kai pradėsite jaustis geriau, toliau nuosekliai gerkite vandenį, kad liga nepasikartotų.
Prevencija
Kad išvengtumėte dehidratacijos, labai svarbu neatsilikti nuo organizmo skysčių poreikio ir visą dieną reguliariai gerti vandenį, ypač esant karštam orui ar intensyviai fizinei veiklai.
Troškulys gali būti vėlyvas dehidratacijos požymis, todėl labai svarbu aktyviai gerti vandenį.
Jei sportuojate, likus dviem valandoms iki treniruotės galite išgerti apie 17-20 uncijų vandens. Treniruotės metu gurkšnokite vandens kas 15-20 minučių.
Po to papildykite prarastus skysčius vandeniu arba elektrolitų gėrimu, ypač jei labai prakaitavote.
Atkreipkite dėmesį ir į savo mitybą; daug vandens turintys maisto produktai, pvz., vaisiai ir daržovės, gali padėti drėkinti organizmą.
Į valgius ir užkandžius įtraukite agurkus, arbūzus ir apelsinus.
Jei gyvenate sausringame klimate arba dideliame aukštyje, gali tekti atitinkamai padidinti suvartojamų skysčių kiekį.
Visada klausykite savo organizmo; jei pastebite dehidratacijos simptomus, pavyzdžiui, tamsų šlapimą ar nuovargį, nedelsdami padidinkite vandens kiekį.
Žolelių užpilai drėkinimui
Žolelių užpilai gali būti skanus ir veiksmingas būdas padidinti hidratacijos lygį. Tam tikrų žolelių įtraukimas į savo mitybą ne tik suteikia skonio, bet ir pagrindinių maistinių medžiagų, padedančių kovoti su dehidratacija.
Nors konkrečių vaistažolių, skirtų tik dehidratacijai gydyti, nėra, tam tikros vaistažolės, pavyzdžiui, hibiskus, pipirmėtės ir ramunėlės, gali padidinti suvartojamų skysčių kiekį ir palaikyti bendrą hidrataciją.
Be vaistažolių užpilų, galite apsvarstyti alternatyvas, pavyzdžiui, elektrolitų turtingus gėrimus ar papildus, kurie gali padėti palaikyti hidrataciją. Pavyzdžiui, naudingi gali būti sportiniai gėrimai, kurių sudėtyje yra elektrolitų, pavyzdžiui, natrio ir kalio, taip pat elektrolitų tabletės ar milteliai, kuriuos galima sumaišyti su vandeniu.
Tokie papildai kaip magnis ir kalis taip pat gali palaikyti hidratacijos lygį.
Panagrinėkime, kokios vaistažolių alternatyvos ir papildomi maisto produktai bei gėrimai gali padėti jums jaustis žvaliems ir hidratuotiems, kartu apsvarstydami šias alternatyvas, kad pagerintumėte savo bendrą savijautą.
Dietos, kurios gali padėti
- Priešuždegiminė dieta
- Viduržemio jūros regiono dieta
- Visaverčio maisto dieta
- Augalinė mityba
- Mažai FODMAP dieta
Priešuždegiminė dieta gali padėti sumažinti uždegimą organizme, o tai gali palengvinti simptomus ir paskatinti gijimą.
Viduržemio jūros regiono dieta, kurioje gausu sveikų riebalų ir antioksidantų, palaiko širdies sveikatą ir bendrą savijautą.
Visaverčio maisto dietoje daugiausia dėmesio skiriama neperdirbtam maistui, kuris suteikia pagrindinių maistinių medžiagų, galinčių padėti atsigauti.
Augalinė mityba, kurioje gausu vitaminų ir mineralų, gali sustiprinti imuninę sistemą ir bendrą sveikatą.
Galiausiai, mažai FODMAP turintiems asmenims, turintiems virškinimo problemų, dieta gali padėti sumažinti pilvo pūtimą ir diskomfortą, todėl geriau pasisavinamos maistinės medžiagos.
Maisto produktai ir gėrimai, kurie gali padėti
Štai keletas maisto produktų ir gėrimų, kurie gali padėti gijimo procesui: pipirmėčių arbata, žibuoklių arbata, ramunėlių arbata ir melisų arbata.
Šie vaistažolių užpilai gali padėti įvairiais būdais; pipirmėčių arbata žinoma dėl savo gebėjimo gaivinti pojūčius ir kartu skatinti virškinimą, todėl idealiai tinka po valgio.
Ibisų arbatoje gausu antioksidantų ir įrodyta, kad ji padeda mažinti kraujospūdį, taip palaikydama širdies sveikatą.
Ramunėlių arbata garsėja raminamuoju poveikiu, kuris gali sumažinti stresą ir paskatinti geresnį miegą, prisidėti prie bendro drėkinimo.
Galiausiai melisos arbata ne tik drėkina, bet ir padeda pakelti nuotaiką bei palengvinti nerimą, todėl ji yra paguodžiantis pasirinkimas.
Šių gėrimų įtraukimas į savo kasdienybę gali pagerinti ir drėkinimą, ir savijautą.
Dažnai užduodami klausimai
Ar dehidratacija gali turėti įtakos protiniam darbingumui ir pažinimui?
Taip, dehidratacija gali turėti įtakos protiniam darbingumui ir pažinimui.
Kai esate dehidratuoti, galite pastebėti dėmesio sutelkimo, atminties ir bendros kognityvinės funkcijos sutrikimų. Tai gali sukelti nuovargį ir koncentracijos stoką, todėl jums bus sunkiau atlikti užduotis ar aiškiai mąstyti.
Vandens gėrimas yra būtinas idealiai smegenų funkcijai palaikyti, todėl įsitikinkite, kad visą dieną geriate pakankamai vandens, kad protas išliktų aštrus ir budrus.
Kaip dehidratacija veikia sportinę veiklą?
Dehidratacija gali turėti didelę įtaką jūsų sportiniams rezultatams. Kai esate dehidratuoti, jūsų organizmui gali būti sunku veiksmingai reguliuoti temperatūrą, todėl padidėja nuovargis ir sumažėja ištvermė.
Galite pastebėti sulėtėjusią reakciją ir sumažėjusią jėgą, todėl bus sunkiau pasiekti geriausių rezultatų. Jūsų dėmesys taip pat gali susilpnėti, o tai gali turėti įtakos sprendimų priėmimui aikštelėje ar aikštelėje.
Geriamas vanduo gali padėti užtikrinti, kad raumenys veiktų kuo geriau, ir palaikyti bendrą energijos lygį intensyvios veiklos metu.
Ar tam tikros gyventojų grupės yra jautresnės dehidratacijai?
Taip, tam tikros gyventojų grupės gali būti jautresnės dehidratacijai.
Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonių troškulys gali būti silpnesnis, todėl jie rečiau geria pakankamai skysčių.
Vaikai, ypač aktyviai žaisdami ar karštu oru, gali greitai netekti skysčių.
Sportininkai, ypač intensyviai besitreniruojantys, gali gausiai prakaituoti, todėl jiems reikia reguliariai papildyti skysčių atsargas.
Jei priklausote kuriai nors iš šių grupių, būtina atidžiai stebėti, ar jums reikia gerti vandens.
Koks yra ilgalaikis lėtinės dehidratacijos poveikis?
Lėtinė dehidratacija gali sukelti keletą ilgalaikių padarinių, apie kuriuos turėtumėte žinoti. Ji gali sukelti inkstų akmenligę, šlapimo takų infekcijas ir ilgainiui net inkstų pažeidimus.
Taip pat gali kilti virškinimo problemų, nes organizmas, neturėdamas pakankamai vandens, stengiasi tinkamai funkcionuoti.
Be to, nuolatinė dehidratacija gali pakenkti odos elastingumui ir prisidėti prie ankstyvo senėjimo.
Norint palaikyti bendrą sveikatą ir išvengti šių ilgalaikių pasekmių, labai svarbu gerti vandenį.
Ar tam tikri vaistai gali sukelti dehidrataciją?
Taip, tam tikri vaistai gali prisidėti prie dehidratacijos.
Pavyzdžiui, diuretikai gali padidinti šlapinimąsi, o tai gali lemti skysčių netekimą.
Kai kurie antihistamininiai vaistai ir antidepresantai taip pat gali sukelti burnos džiūvimą ir mažesnį skysčių suvartojimą.
Svarbu žinoti, kaip vaistai veikia jūsų organizmą.
Jei pastebėjote dehidratacijos požymių, aptarkite savo vaistus su gydytoju, kad rastumėte sprendimus, padedančius gerti vandenį.
