Kūnas retai kada šaukia. Jis dažniausiai šnabžda – tyliai, vos juntamai. Ir skrandis, kaip vienas jautriausių mūsų vidaus signalų centrų, elgiasi panašiai. Jis nerėkia iš karto. Iš pradžių šiek tiek spaudžia, lengvai degina, kartais vos juntamai sujuda po valgio. Kol vieną dieną neatsibundame su klausimu: kodėl nebesinori valgyti?
Būtent čia, sako gastroenterologai, ir glūdi didžiausia problema – kai pirmi ženklai pasirodo, dažnas jų dar nepavadina problema.
Pažįstama istorija: „Gal čia tiesiog stresas?“
Aušra, 42 metų buhalterė, metus laiko jautėsi tarsi nuolat suvalganti kažką sunkaus. Nors maitinasi vegetariškai, išgeria pakankamai vandens, vakarais vis tiek jausdavo tarsi „akmenį“ pilve. „Maniau, kad tai nuo sėdimo darbo. Kai pradėjo skaudėti ne tik vakarais, bet ir rytais – nusprendžiau kreiptis. Diagnozė – gastritas, kurį ignoravau gal metus.“
Ir ji – ne vienintelė. Gastroenterologai kasdien susiduria su pacientais, kurie „tiesiog kentė“ per ilgai. Ir kuo ilgiau laukiama, tuo daugiau jėgų tenka skirti sveikimui.
Tylūs požymiai, kurie neturėtų būti laikomi „normaliais“
Kartais simptomai pasirodo ne tada, kai sėdite prie stalo, o kur kas vėliau – dienos pabaigoje, išgėrus kavos ar pabuvus stresinėje situacijoje. Jie migloti, lengvai painiojami su kitais negalavimais. Tačiau gastroenterologas į juos žiūri labai rimtai.
Štai keli dažniausi požymiai, į kuriuos vertėtų reaguoti:
Pastovus deginimo jausmas viršutinėje pilvo dalyje – tai gali būti rūgšties perteklius arba refliuksas.
Sunkumo jausmas net ir suvalgius nedaug – neretai tai susiję su lėtiniu uždegimu ar sumažėjusiu skrandžio rūgštingumu.
Dažnas raugėjimas, dujų kaupimasis, pilvo pūtimas – ypač jei jie atsiranda net po lengvų užkandžių.
Pykinimas be aiškios priežasties – ne tik nėštumo metu tai gali rodyti, kad skrandis „supykęs“ dėl per didelės įtampos arba infekcijos.
Nuolatinis nuovargis po valgymo – ženklas, kad virškinimo procesas vyksta per sunkiai arba yra sutrikimų žarnyne.
Ką gastroenterologas pataria daryti pirmiausia?
Dažniausiai – sustoti. Sustoti ir stebėti, kas vyksta. Pasirašyti, ką valgote, kada jaučiate nemalonumus, kiek miegate, ar patiriate stresą. Gastroenterologas pasitikėjimą kuria ne per techninius žodžius, o per paprastą klausymąsi. Kartais pakanka pakeisti rytinį įprotį – kavą gerti tuščiu skrandžiu – ir jau po savaitės jausmas skrandyje pagerėja. Kitais atvejais gali prireikti papildomų tyrimų: gastroskopijos, H. pylori testo ar maisto netoleravimo vertinimo.
Ką galima padaryti šiandien, nelaukiant?
Pirmas žingsnis – nusiteikimas sau padėti. Ne per draudimus, o per rūpestį.
Net ir be gydytojo rekomendacijų galima:
Mažinti kavos ir rūgščių maisto produktų kiekį.
Valgyti mažesnėmis porcijomis, bet dažniau.
Neskubėti – valgyti lėtai, kramtyti ilgiau.
Stebėti, kaip kūnas reaguoja į emocijas – ar tam tikros situacijos sukelia fizinius simptomus.
Vengti valgyti vėlai vakare.
Visa tai – paprasta, bet veiksminga. Ir jeigu po kelių savaičių simptomai nedingsta – gastroenterologas gali padėti ne spėlioti, o suprasti.
Ar tikrai verta laukti?
Šiandien gal skrandis tyliai rėkia, rytoj – jis gali nutilti visai. Kol jus išgąsdins rimtesnis susirgimas. O to galima išvengti. Laiku kreiptas dėmesys – tai ne silpnumas, o drąsa gyventi be skausmo.
Pasitikrinkite: jei kasdien jus lydi bent vienas simptomas iš sąrašo – nepalikite to „rytui“. Jūsų sveikata verta šiandienos dėmesio.