Cholesterolis – tai kraujyje esanti vaškinė medžiaga, būtina ląstelių statybai ir tam tikrų hormonų gamybai.
Tačiau ne visas cholesterolis yra vienodas; jis būna dviejų pagrindinių formų: Didelio tankio lipoproteinai (DTL) ir mažo tankio lipoproteinai (MTL).
DTL dažnai vadinamas „geruoju” cholesteroliu, nes padeda pašalinti kitas cholesterolio formas iš kraujotakos, o MTL vadinamas „bloguoju” cholesteroliu, nes dėl jo arterijose gali kauptis apnašos ir padidėti širdies ligų rizika.
Norėdami pagerinti cholesterolio kiekį kraujyje ir apsaugoti savo širdies sveikatą, jau šiandien apsvarstykite galimybę keisti gyvenimo būdą.
Šiame pranešime aptarsime DTL ir MTL cholesterolio skirtumus, cholesterolio kiekio valdymo svarbą ir praktinius veiksmus, kurių galite imtis, kad pagerintumėte savo širdies ir kraujagyslių būklę.
Straipsnis trumpai
- Cholesterolis būtinas hormonų gamybai ir ląstelių membranoms, tačiau didelis jo kiekis gali sukelti širdies ligas ir insultą.
- DTL yra „gerasis” cholesterolis, kuris mažina širdies ligų riziką, o MTL yra „blogasis” cholesterolis, skatinantis apnašų kaupimąsi arterijose.
- Sveikas trigliceridų kiekis neturėtų viršyti 150 mg/dl; didelis jų kiekis didina rimtų sveikatos problemų riziką.
- Reguliarūs fiziniai pratimai ir sveikatai palanki mityba yra labai svarbūs siekiant kontroliuoti cholesterolio kiekį ir bendrą širdies sveikatą.
- Cholesterolio kiekis turėtų būti stebimas atliekant lipidų grupės tyrimus kas 4-6 metus, pradedant nuo 20 metų amžiaus sveikiems asmenims.
Kas yra cholesterolis?
Cholesterolis yra vaško pavidalo medžiaga, panaši į riebalus, reikalinga hormonams, vitaminui D ir tulžies rūgštims, skirtoms riebalams virškinti, gaminti. Daugiausia jo gaminasi kepenyse, tačiau galite gauti ir iš tokių maisto produktų kaip kiaušiniai, mėsa ir pieno produktai.
Ne visas cholesterolis yra kenksmingas; tam tikras jo kiekis reikalingas gyvybiškai svarbioms organizmo funkcijoms, įskaitant ląstelių membranų statybą ir hormonų sintezę. Tačiau nesubalansuotas cholesterolio kiekis kraujyje gali sukelti sveikatos problemų.
Cholesterolis per kraują keliauja lipoproteinais vadinamais paketais, kuriuose gali būti ir cholesterolio, ir riebalų, kad juos būtų lengviau pernešti. Nors cholesterolis yra būtinas, jo perteklius gali prisidėti prie apnašų kaupimosi arterijose ir padidinti širdies ligų ir insulto riziką.
Gyvenimo būdas, pavyzdžiui, mityba ir fiziniai pratimai, gali turėti didelę įtaką cholesterolio kiekiui. Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių ir neskaldytų grūdų, ir reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti kontroliuoti cholesterolio kiekį.
Reguliariai tikrinantis ir stebint cholesterolio kiekį galima priimti pagrįstus sveikatos sprendimus. Supratimas apie cholesterolį ir jo funkcijas yra pirmas žingsnis į veiksmingą valdymą.
Cholesterolio rūšys
Kai kalbama apie cholesterolį, dažnai girdite apie DTL ir MTL, kurie atlieka labai skirtingus vaidmenis jūsų sveikatai.
DTL vadinamas „geruoju” cholesteroliu, o MTL – „bloguoju”.
Trigliceridai taip pat turi įtakos bendram cholesterolio kiekiui ir sveikatos būklei.
DTL ir DTL. MTL cholesterolis
Suprasti, kuo skiriasi DTL ir MTL cholesterolis, yra labai svarbu jūsų širdies sveikatai.
DTL, arba didelio tankio lipoproteinai, gali padėti sumažinti širdies ligų riziką, nes iš kraujotakos pašalina kitų rūšių cholesterolį. Didesnis DTL kiekis gali būti siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, todėl gali būti naudinga jį didinti reguliariai mankštinantis, sveikai maitinantis ir galbūt vartojant maisto papildus.
Priešingai, MTL, arba mažo tankio lipoproteinai, gali padidinti užsikimšimo, širdies priepuolių ir insulto riziką dėl arterijose besikaupiančių apnašų, kai jų kiekis yra didelis.
Svarbu stebėti MTL kiekį, o jei jis padidėjęs, gali prireikti keisti gyvenimo būdą. Tai gali būti sočiųjų ir transriebalų mažinimas ir daugiau skaidulinių medžiagų įtraukimas į mitybą.
Trigliceridai ir poveikis sveikatai
Didelis trigliceridų kiekis gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant širdies ligas ir insultą. Kad palaikytumėte sveiką lygį, siekite, kad jis neviršytų 150 mg/dl.
Reguliari mankšta, subalansuota mityba, kurioje mažai rafinuoto cukraus ir nesveikų riebalų, ir svorio kontrolė gali veiksmingai padėti sumažinti trigliceridų kiekį. Taip pat gali būti naudingas maistas, kuriame gausu omega-3 riebalų rūgščių, pavyzdžiui, lašiša ir graikiniai riešutai, taip pat neskaldyti grūdai ir daug ląstelienos turintys vaisiai ir daržovės.
Labai svarbu reguliariai tikrintis ir stebėti trigliceridų kiekį, ypač jei turite rizikos veiksnių, pavyzdžiui, cukrinį diabetą arba šeimoje sirgote širdies ligomis.
Jei jūsų trigliceridų kiekis yra didelis, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali rekomenduoti keisti gyvenimo būdą arba vartoti vaistus. Aktyviai stebėdami savo trigliceridų kiekį, galite žengti svarbų žingsnį geresnės širdies sveikatos link.
Norint palaikyti bendrą gerovę, labai svarbu subalansuoti visų rūšių cholesterolio kiekį.
Cholesterolio lygio svarba
Suprasti savo cholesterolio kiekį yra labai svarbu bendrai jūsų sveikatai.
Didelis cholesterolio kiekis gali sukelti rimtą pavojų sveikatai, įskaitant širdies ligas ir insultą.
Cholesterolio rūšys
Efektyvi cholesterolio kiekio kontrolė prasideda nuo supratimo apie du pagrindinius cholesterolio tipus: Mažo tankio lipoproteinus (MTL) ir didelio tankio lipoproteinus (DTL).
Dėl arterijose besikaupiančių apnašų MTL gali padidinti širdies ligų riziką, todėl jis vadinamas „bloguoju” cholesteroliu. Priešingai, DTL gali padėti sumažinti šią riziką pašalindamas MTL iš kraujotakos, todėl jis vadinamas geruoju cholesteroliu.
Norint palaikyti sveiką pusiausvyrą, būtina reguliariai stebėti cholesterolio kiekį. Siekite mažesnio MTL ir didesnio DTL kiekio.
Šis supratimas gali padėti jums priimti pagrįstus gyvenimo būdo sprendimus, pavyzdžiui, subalansuotai maitintis, reguliariai mankštintis ir valdyti stresą – visa tai gali turėti teigiamos įtakos jūsų cholesterolio kiekiui.
Teikdami pirmenybę šioms žinioms, galite pagerinti širdies sveikatą ir bendrą gerovę.
Su sveikata susiję pavojai
Didelis cholesterolio kiekis gali smarkiai padidinti rimtų sveikatos problemų, įskaitant vainikinių arterijų ligą, širdies priepuolius ir insultą, riziką. Dėl padidėjusio MTL cholesterolio, dažnai vadinamo „bloguoju” cholesteroliu, jūsų arterijose gali kauptis apnašos, kurios gali jas susiaurinti ir apriboti kraujo tekėjimą.
Didelis cholesterolio kiekis gali nepasireikšti jokiais pastebimais simptomais, todėl galite nežinoti apie galimą pavojų. Be to, jis gali prisidėti prie kitų sveikatos sutrikimų, tokių kaip diabetas, hipertenzija, ir netgi paveikti inkstų funkciją ar sukelti kepenų suriebėjimo ligą.
Norint išsaugoti sveikatą, labai svarbu suprasti savo cholesterolio kiekį ir su juo susijusią riziką. Reguliariai tikrinantis galite imtis aktyvių veiksmų, kad apsisaugotumėte nuo šių rimtų pasekmių sveikatai.
Cholesterolio lygio valdymas
Didelis cholesterolio kiekis gali padidinti širdies ligų ir kitų sunkių susirgimų riziką. Labai svarbu palaikyti sveiką MTL (blogojo cholesterolio) ir DTL (gerojo cholesterolio) pusiausvyrą. Dėl didelio MTLL kiekio arterijose gali kauptis apnašos, o tai gali padidinti širdies priepuolių ir insulto riziką.
Norėdami kontroliuoti cholesterolio kiekį, laikykitės širdžiai palankios mitybos, daugiausia dėmesio skirdami neskaldytiems grūdams, vaisiams, daržovėms ir liesiems baltymams, mažindami sočiųjų ir transriebalų kiekį.
Reguliari fizinė veikla taip pat gali padėti pagerinti cholesterolio kiekį kraujyje, todėl siekite bent 150 minučių vidutinio aktyvumo per savaitę.
Reguliariai tikrinkitės ir stebėkite savo cholesterolio kiekį. Žinodami savo cholesterolio kiekį galite priimti pagrįstus sprendimus dėl savo sveikatos.
Jei gyvenimo būdo pokyčių nepakanka, gydytojas gali rekomenduoti vaistų, padedančių valdyti cholesterolio kiekį.
Kaip suprasti MTL ir DTL
Kalbant apie cholesterolį, labai svarbu suprasti, kuo skiriasi MTL (mažo tankio lipoproteinai) ir DTL (didelio tankio lipoproteinai).
MTL gali prisidėti prie apnašų kaupimosi arterijose, didinant širdies ligų ir insulto riziką, todėl svarbu palaikyti mažesnį MTL kiekį. MTL kiekį galite reguliuoti keisdami gyvenimo būdą, pavyzdžiui, sveikai maitindamiesi, reguliariai mankštindamiesi ir galbūt vartodami vaistus.
Priešingai, DTL gali padėti sumažinti širdies ligų riziką, nes perneša cholesterolį iš arterijų atgal į kepenis, kur jis apdorojamas ir pašalinamas. Didesnis DTL kiekis paprastai yra naudingas, o DTL kiekį galima padidinti aerobiniais pratimais, palaikant sveiką svorį ir vartojant sveikuosius riebalus, kurių yra avokaduose ir riešutuose.
Širdies sveikatai svarbu subalansuoti MTL ir DTL. Galite sutelkti dėmesį į MTL mažinimą ir DTL didinimą, kad sukurtumėte sveikesnį cholesterolio profilį.
Reguliarūs patikrinimai ir kraujo tyrimai gali padėti stebėti šiuos lygius, todėl galėsite imtis aktyvių veiksmų cholesterolio kiekiui valdyti. Jei šiandien rinksitės remdamiesi informacija, rytoj būsite sveikesni.
Cholesterolio matavimo gairės
Norint veiksmingai valdyti cholesterolio kiekį, labai svarbu suprasti, kaip jį matuoti. Pateikiame paprastą vadovą, kuris padės susigaudyti cholesterolio matavimo gairėse.
1. Pasidarykite lipidų grupės tyrimą: Pas gydytoją paskirkite lipidų grupės tyrimą. Šiuo kraujo tyrimu gali būti nustatomas bendras cholesterolio kiekis, MTL (blogasis cholesterolis), DTL (gerasis cholesterolis) ir trigliceridai.
2. Gydytojas gali rekomenduoti nevalgyti 9-12 valandų prieš tyrimą, kad būtų užtikrintas tikslus trigliceridų kiekis, nors naujausiose rekomendacijose nurodoma, kad ne visada reikia badauti.
3. Tyrimų dažnumas: Jei esate sveikas ir neturite jokių rizikos veiksnių, cholesterolio kiekį gali tekti tikrintis kas 4-6 metus, pradedant nuo 20 metų.
Jei turite rizikos veiksnių, pavyzdžiui, šeimoje sirgote širdies ligomis, gali tekti tikrintis dažniau.
4. Supraskite savo rezultatus: Susipažinkite su idealiu cholesterolio kiekiu. Paprastai bendras cholesterolio kiekis gali būti mažesnis nei 200 mg/dl, MTL gali būti mažesnis nei 100 mg/dl, DTL gali būti 60 mg/dl arba didesnis, o trigliceridų – mažesnis nei 150 mg/dl.
Cholesterolio kiekį lemiantys veiksniai
Cholesterolio kiekiui įtakos gali turėti keli veiksniai. Didelę reikšmę gali turėti genetika; jei jūsų šeimoje yra padidėjęs cholesterolio kiekis, jis gali būti padidėjęs. Šeimos istorijos supratimas gali padėti jums imtis aktyvių veiksmų, kad galėtumėte rūpintis savo sveikata.
Jūsų gyvenimo būdas taip pat gali būti svarbus. Reguliarus fizinis aktyvumas gali pagerinti cholesterolio profilį, nes didina DTL (gerojo cholesterolio) ir mažina MTL (blogojo cholesterolio) kiekį. Stenkitės kiekvieną savaitę atlikti ne mažiau kaip 150 minučių vidutinio sunkumo aerobinių pratimų.
Priešingai, dėl nejudraus gyvenimo būdo gali padidėti svoris, o tai susiję su didesniu MTL kiekiu.
Svoris gali būti dar vienas svarbus veiksnys. Dėl per didelio svorio gali padidėti MTL cholesterolio kiekis ir sumažėti DTL cholesterolio kiekis. Jei turite antsvorio, net ir nedidelis svorio sumažėjimas gali padėti pagerinti cholesterolio kiekį.
Stresas taip pat gali turėti įtakos cholesterolio kiekiui. Lėtinis stresas gali lemti nesveikus įpročius, pavyzdžiui, persivalgymą ar nesveiko maisto pasirinkimą, ir neigiamai paveikti cholesterolio kiekį.
Gali būti naudinga rasti veiksmingų streso valdymo metodų, pavyzdžiui, dėmesingo įsisąmoninimo ar jogos.
Galiausiai, tam tikros sveikatos būklės, pavyzdžiui, diabetas ar hipotirozė, gali turėti įtakos cholesterolio kiekiui. Jei turite kokių nors sveikatos problemų, bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju gali padėti kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujyje.
Mitybos įtaka cholesterolio kiekiui
Mityba gali turėti didelę įtaką cholesterolio kiekiui. Pateikiame keturis svarbiausius mitybos pokyčius, kuriuos reikėtų apsvarstyti:
1. Padidinkite skaidulų suvartojimą: Daug tirpių skaidulų turinčių maisto produktų, tokių kaip avižos, pupelės ir vaisiai, vartojimas gali padėti sumažinti cholesterolio absorbciją kraujyje. Kasdien suvartokite ne mažiau kaip 25-30 g skaidulinių medžiagų.
2. Rinkitės sveikus riebalus: Alyvuogių aliejus, avokadai ir riešutai gali padėti sumažinti MTL (blogojo) cholesterolio kiekį.
3. Ribokite transriebalų kiekį: Venkite transriebalų, kurių dažnai randama keptame maiste ir perdirbtuose užkandžiuose, gali padėti išvengti MTL cholesterolio padidėjimo ir kartu sumažinti DTL (gerojo) cholesterolio kiekį.
Visada tikrinkite maisto produktų etiketes, ar jose nėra iš dalies hidrintų aliejų.
4. Įtraukite omega-3 riebalų rūgščių: Lašiša, linų sėmenys ir graikiniai riešutai gali padėti pagerinti cholesterolio kiekį kraujyje. Stenkitės šiuos maisto produktus įtraukti į savo racioną bent du kartus per savaitę.
Gyvenimo būdo pokyčiai
Paprasti gyvenimo būdo pokyčiai gali labai pagerinti cholesterolio koncentracijos valdymą. Reguliarus fizinis aktyvumas gali būti vienas veiksmingiausių būdų pagerinti cholesterolio kiekį kraujyje. Kiekvieną savaitę bent 150 minučių užsiimkite vidutinio sunkumo aerobine mankšta, pavyzdžiui, greitai vaikščiokite, važinėkite dviračiu arba plaukiokite. Fiziniai pratimai gali padėti padidinti DTL (gerojo) cholesterolio kiekį ir sumažinti MTL (blogojo) cholesterolio kiekį.
Atkreipkite dėmesį į savo mitybą ir sumažinkite sočiųjų riebalų, esančių raudonoje mėsoje ir riebiuose pieno produktuose, nes jie gali padidinti MTL cholesterolio kiekį. Vietoj jų rinkitės sveikesnius riebalus, pavyzdžiui, alyvuogių aliejų, avokadus ir riešutus.
Didesnis skaidulinių medžiagų turinčių maisto produktų, pavyzdžiui, vaisių, daržovių ir neskaldytų grūdų, suvartojimas gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį ir užtikrinti ilgesnį sotumo jausmą.
Taip pat svarbu kontroliuoti savo svorį; net ir nedidelis svorio sumažėjimas gali turėti teigiamos įtakos cholesterolio kiekiui. Jei turite antsvorio, apsvarstykite galimybę užsibrėžti realius svorio mažinimo tikslus.
Galiausiai, apribokite alkoholio suvartojimą ir meskite rūkyti, jei to dar nepadarėte, tai gali padėti pagerinti cholesterolio kiekį kraujyje ir bendrą širdies sveikatą.
Vaistai nuo padidėjusio cholesterolio
Kai vien tik gyvenimo būdo pokyčių nepakanka, kad būtų suvaldytas padidėjęs cholesterolio kiekis, gali prireikti medikamentų. Svarbu glaudžiai bendradarbiauti su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, kad rastumėte jums tinkamiausią variantą.
Štai keletas dažniausiai pasitaikančių rūšių vaistų, kurie gali būti skiriami:
- Šie vaistai gali žymiai sumažinti cholesterolio kiekį, nes blokuoja medžiagą, kurios organizmui reikia cholesterolio gamybai, todėl gali sumažėti širdies ligų rizika.
- Šie vaistai gali padėti pašalinti cholesterolį iš kraujotakos surišdami tulžies rūgštis žarnyne ir paskatindami organizmą jas pakeisti cholesteroliu.
- Cholesterolio absorbcijos inhibitoriai: Šie vaistai gali sumažinti cholesterolio kiekį, kurį Jūsų žarnynas pasisavina iš maisto, ir gali būti vartojami vieni arba kartu su statinais.
- PCSK9 inhibitoriai: Ši naujesnė švirkščiamųjų vaistų klasė gali gerokai sumažinti MTL cholesterolio kiekį, nes pagerina kepenų gebėjimą pašalinti jį iš kraujo.
Dažnai užduodami klausimai
Ar laikui bėgant stresas gali turėti įtakos cholesterolio kiekiui?
Taip, laikui bėgant stresas gali turėti įtakos cholesterolio kiekiui.
Kai patiriate stresą, jūsų organizme gali išsiskirti hormonų, kurie gali padidinti cholesterolio gamybą. Didelis stresas gali lemti nesveikus įpročius, pavyzdžiui, netinkamą mitybą ir nepakankamą fizinį aktyvumą, o tai gali dar labiau padidinti cholesterolio kiekį.
Labai svarbu valdyti stresą pasitelkiant atsipalaidavimo technikas, reguliarų fizinį aktyvumą ir subalansuotą mitybą, kad būtų palaikomas sveikesnis cholesterolio kiekis.
Rūpintis psichikos sveikata gali būti taip pat svarbu, kaip ir fizine sveikata!
Ar jauniems suaugusiems žmonėms būtina reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje?
Taip, jauniems suaugusiesiems gali prireikti cholesterolio kontrolės.
Net ir jauname amžiuje padidėjęs cholesterolio kiekis gali sukelti rimtų sveikatos problemų vėlesniame amžiuje. Stebėdami cholesterolio kiekį ir laikydamiesi sveikos gyvensenos, galite užkirsti kelią galimoms problemoms.
Subalansuota mityba, reguliarūs fiziniai pratimai ir tabako vengimas gali padėti kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujyje.
Niekada ne per anksti pradėti rūpintis savo širdies sveikata, todėl imkitės veiksmų dabar!
Kokią įtaką cholesterolio kiekiui turi genetika?
Genetika gali turėti didelę įtaką cholesterolio kiekiui.
Jei jūsų tėvai sirgo aukštu cholesterolio kiekiu, gali būti, kad ir jūs turite polinkį sirgti ta pačia liga. Tam tikri genai gali turėti įtakos tam, kaip jūsų organizmas perdirba cholesterolį, t. y. turi įtakos jo gaminamam ir šalinamam kiekiui.
Savo genų pakeisti negalite, tačiau žinodami savo šeimos istoriją galite lengviau priimti pagrįstus gyvenimo būdo sprendimus. Reguliarus tikrinimasis ir sveika mityba gali padėti kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujyje, nepriklausomai nuo genetinių veiksnių.
Aktyviai rūpinkitės savo sveikata!
Kokie yra aukšto cholesterolio kiekio požymiai?
Didelis cholesterolio kiekis iš pradžių gali neturėti akivaizdžių požymių.
Dažnai jis nesukelia simptomų, kol nesukelia rimtų sutrikimų.
Tačiau kai kurie požymiai gali būti krūtinės skausmas, nuovargis ir dusulys.
Jei ant odos pastebėjote gelsvų dėmių arba kojų patinimą, gali būti, kad laikas kreiptis į gydytoją.
Reguliarūs patikrinimai gali padėti pastebėti bet kokias problemas, kol jos netapo rimtos.
Ar cholesterolio kiekis gali svyruoti kasdien?
Taip, cholesterolio kiekis kasdien gali svyruoti dėl įvairių veiksnių.
Jūsų mityba, fizinis aktyvumas ir net stresas gali turėti įtakos cholesterolio kiekiui. Jei suvalgysite daug riebalų turintį patiekalą arba praleisite fizinį krūvį, galite pastebėti laikinus pokyčius.
Tam įtakos gali turėti ir hormonų svyravimai, pavyzdžiui, menstruacijų ciklo metu.
Norint susidaryti aiškesnį vaizdą apie bendrą sveikatos būklę, labai svarbu stebėti cholesterolio kiekį per tam tikrą laiką, o ne tik kasdienius svyravimus.
