Burnos opos – tai skausmingi burnos gleivinės pažeidimai. Jos gali sukelti didelį diskomfortą ir sutrikdyti kasdienę veiklą, apsunkinti valgymą ar kalbėjimą.
Šių opų atsiradimo priežastys gali būti įvairios, todėl norint veiksmingai gydyti ir užkirsti joms kelią labai svarbu suprasti simptomus ir pagrindinius veiksnius. Lengvėjimo galimybės ir prevencinės priemonės yra vienodai svarbios siekiant valdyti burnos opų poveikį jūsų gyvenimui.
Toliau šiame pranešime aptariami burnos opų simptomai, galimos priežastys, gydymo galimybės ir prevencijos strategijos.
Straipsnis trumpai
- Burnos opos sukelia skausmingas opas burnoje, kurios sukelia diskomfortą valgant, geriant ir kalbant.
- Dažniausios priežastys yra fizinės traumos, stresas, mitybos trūkumai ir jautrumas maistui.
- Gydymo būdai: vietinio poveikio geliai, sūraus vandens skalavimo priemonės ir be recepto parduodami skausmą malšinantys vaistai.
- Prevencija apima geros burnos higienos palaikymą, dirginančio maisto vengimą ir veiksmingą streso valdymą.
- Mityba, kurioje gausu minkštų, priešuždegiminių maisto produktų ir probiotikų, gali padėti gijimui ir skatinti burnos sveikatą.
Simptomai
Kai sergate burnos opa, labiausiai pastebimas simptomas yra skausminga žaizda ar pažeidimas burnoje, dėl kurio sunku valgyti, gerti ar kalbėti.
Taip pat galite jausti deginimo ar dilgčiojimo pojūtį aplink opą, o tai dar labiau padidina diskomfortą.
Pažeistoje vietoje gali atsirasti patinimas ir paraudimas, o kai kurie maisto produktai, ypač aštrūs, rūgštūs ar sūrūs, gali padidinti opos jautrumą.
Taip pat galite pastebėti blogą skonį burnoje arba nemalonų kvapą.
Be to, dėl bendro diskomforto jausmo ar jautrumo burnoje kasdienė veikla gali būti apsunkinta.
Jei opa nepraeina, galite pradėti jausti nuovargį, nes jūsų organizmas bando pats save išgydyti.
Labai svarbu anksti atpažinti šiuos simptomus, kad galėtumėte kreiptis dėl tinkamo gydymo ir atsikratyti burnos opų sukeliamo dirginimo.
Priežastys
Burnos opos gali atsirasti dėl įvairių veiksnių, trikdančių burnos sveikatą. Dažniausios priežastys yra fizinės traumos, pavyzdžiui, atsitiktinis įkandimas į skruostą arba dirginimas breketais.
Prie to gali prisidėti ir stresas, nes dėl nerimo ar pervargimo gali atsirasti šių skausmingų žaizdelių.
Mitybos trūkumas, ypač vitaminų B12, C ir geležies, gali padidinti polinkį į burnos opas, jei mityboje trūksta šių būtinų maistinių medžiagų.
Opaligę gali sukelti ir tam tikras jautrumas maistui, ypač aštriam ar rūgščiam maistui.
Hormoniniai pokyčiai, pavyzdžiui, vykstantys menstruacijų metu, taip pat gali prisidėti prie šių opų atsiradimo.
Be to, riziką gali padidinti ir pagrindinės ligos, pavyzdžiui, celiakija ar uždegiminės žarnyno ligos.
Galiausiai tam tikri vaistai, įskaitant nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) ir beta adrenoblokatorius, gali sukelti šalutinį burnos opų poveikį.
Šių priežasčių nustatymas gali padėti suprasti patiriamą diskomfortą ir imtis aktyvių veiksmų jam valdyti.
Gydymas
Veiksmingas burnos opų gydymas gali padėti palengvinti simptomus ir paskatinti gijimą. Be recepto parduodamos vietinio poveikio priemonės, pavyzdžiui, geliai ar tepalai, kurių sudėtyje yra benzokaino, gali nujautrinti vietą ir sumažinti diskomfortą. Juos tepant tiesiai ant opos, gali greitai palengvėti.
Burnos skalavimas sūraus vandens tirpalu arba sodos skalavimo skysčiu gali padėti nuraminti sudirgimą ir paskatinti gijimą. Taip pat burnos skalavimo skysčiuose, skirtuose burnos opoms gydyti, gali būti sudedamųjų dalių, galinčių sumažinti skausmą ir uždegimą.
Sunkesniais atvejais gydytojas gali paskirti kortikosteroidinių tepalų uždegimui mažinti arba kitų vaistų gijimui pagreitinti. Svarbu gerti vandenį ir vengti aštraus ar rūgštaus maisto, kad būtų išvengta tolesnio dirginimo.
Be to, nemalonius pojūčius gali padėti malšinti be recepto parduodami skausmą malšinantys vaistai, pavyzdžiui, ibuprofenas arba paracetamolis. Jei burnos opos nepraeina arba paūmėja, būtina kreiptis į gydytoją dėl tolesnio įvertinimo ir gydymo galimybių.
Prevencija
Kad išvengtumėte burnos opų, labai svarbu laikytis geros burnos higienos ir veiksmingai valdyti stresą. Dantis valykite bent du kartus per dieną ir kasdien naudokite dantų siūlą. Kad nedirgintumėte dantenų ir burnos audinių, naudokite dantų šepetėlį su minkštais šereliais. Reguliarūs dantų patikrinimai gali būti labai svarbūs, nes gydytojas gali pastebėti galimas problemas, kol jos dar neišsiplėtė.
Atkreipkite dėmesį į savo mitybą ir venkite aštraus, rūgštaus ar šiurkščios tekstūros maisto, kuris gali dirginti burną. Vartokite daug vaisių, daržovių ir neskaldytų grūdų, kad gautumėte svarbiausių vitaminų ir mineralų, palaikančių burnos sveikatą. Svarbu gerti vandenį; pasirūpinkite, kad per dieną jo gertumėte pakankamai, kad burna būtų drėgna.
Taip pat gali būti svarbu valdyti stresą. Užsiimkite atsipalaidavimo technikomis, pavyzdžiui, meditacija, joga ar gilaus kvėpavimo pratimais, kad sumažintumėte nerimo lygį.
Įsitikinkite, kad kiekvieną naktį pakankamai miegate, nes nuovargis gali susilpninti jūsų imuninę sistemą.
Vaistažolių burnos skalavimo priemonės
Sergant burnos opomis yra keletas natūralių priemonių, kurios gali suteikti palengvėjimą ir paskatinti gijimą.
Žoliniai burnos skalavimo skysčiai gali papildyti jūsų mitybą, naudojant tam tikras žoleles ir natūralius ingredientus, pasižyminčius raminamuoju poveikiu. Kai kurie iš jų – ramunėlės, pasižyminčios priešuždegiminėmis savybėmis, ir alavijas, žinomas dėl savo gydomųjų savybių.
Be vaistažolių, yra vaistinių preparatų ir maisto papildų, kurie gali padėti išvengti burnos opų arba jas išgydyti.
Be recepto galima įsigyti vietinio poveikio priemonių, pavyzdžiui, benzokaino gelių ir burnos skalavimo skysčių, kurių sudėtyje yra druskos ar valgomosios sodos, kurie gali sumažinti skausmą ir paskatinti gijimą.
Vitaminas B12, folio rūgštis ir cinkas taip pat gali būti naudingi palaikyti burnos sveikatą ir sumažinti opų dažnį.
Svarbu ištirti, kurios galimybės jums geriausiai tinka, ir prireikus pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu.
Dietos, kurios gali padėti
Mityba, kuri gali padėti gydyti burnos opas, yra tokia:
- Minkštas maistas: jis gali užkirsti kelią dirginimui ir sumažinti skausmą valgant.
- Priešuždegiminė dieta: Ši dieta, kurioje gausu vaisių, daržovių ir omega-3 riebalų rūgščių, gali padėti sumažinti organizmo uždegimą.
- Mažai rūgščių maisto produktų: Mažesnio rūgštingumo maisto produktai gali užkirsti kelią tolesniam opų dirginimui.
- Daug probiotikų turintis maistas: jogurtas ir fermentuoti maisto produktai gali padėti palaikyti sveiką burnos bakterijų pusiausvyrą.
- Drėkinimas: Geras hidratacijos palaikymas gali padėti gijimo procesui ir užkirsti kelią burnos džiūvimui.
Šios dietos yra naudingos, nes padeda sumažinti dirginimą, mažina uždegimą, skatina gijimą ir palaiko sveiką burnos aplinką, todėl gijimo procesas tampa patogesnis ir veiksmingesnis.
Maistas ir gėrimai, kurie gali padėti
Maisto produktai ir gėrimai, kurie gali padėti gijimo procesui arba nesukelti tolesnės burnos opų žalos, yra šie:
- Minkšti vaisiai, pvz., bananai ir obuolių padažas
- Virtos daržovės, pvz., morkos ir moliūgai
- Jogurtas ir kiti pieno produktai
- Avižiniai dribsniai ir minkšti grūdai
- Žolelių arbatos, pvz., ramunėlių ar imbiero arbata
- alijošiaus sultys
- Švelnių ingredientų kokteiliai
- Sriubos ir sultiniai
Šie maisto produktai ir gėrimai gali padėti įvairiais būdais. Minkštus vaisius, pavyzdžiui, bananus ir obuolių padažą, lengva nuryti ir jie suteikia būtinų vitaminų nedirgindami opos.
Virtos daržovės, jei jos paruoštos švelniai, yra maistingos ir rečiau sukelia diskomfortą. Pieno produktuose, pavyzdžiui, jogurte, yra probiotikų, kurie gali paskatinti gijimą ir nuraminti dirginimą.
Avižiniai dribsniai ir minkšti grūdai yra švelnūs burnos ertmei ir aprūpina skaidulomis, gerinančiomis bendrą sveikatą. Žolelių arbatos, pavyzdžiui, ramunėlių ar imbiero, gali sumažinti uždegimą ir suteikti raminamąjį poveikį.
Alavijo sultys pasižymi raminamosiomis savybėmis ir gali padėti sudrėkinti burną. Iš švelnių ingredientų pagaminti kokteiliai gali suteikti maistinių medžiagų nesukeliant skausmo, o sriubos ir sultiniai drėkina ir maitina nekramtant.
Dažnai užduodami klausimai
Ar burnos ertmės opos gali būti užkrečiamos arba išplisti kitiems?
Burnos opos nėra užkrečiamos, todėl per atsitiktinį kontaktą jos nepersiduoda kitiems.
Tačiau jei dalijatės įrankiais arba užsiimate artima veikla, pavyzdžiui, bučiuojatės, gali kilti nedidelė rizika, nes kai kurios priežastys, pavyzdžiui, virusinės infekcijos, gali būti užkrečiamos.
Visada pravartu laikytis geros burnos higienos ir nesidalyti asmeniniais daiktais protrūkių metu, kad sumažintumėte bet kokią infekcijų, galinčių sukelti opas, perdavimo riziką.
Ar yra konkrečių maisto produktų, kurių reikia vengti protrūkio metu?
Sergant burnos opomis išmintinga vengti tam tikrų maisto produktų, kurie gali dar labiau sudirginti burną.
Venkite aštraus, rūgštaus ar sūraus maisto, nes jis gali sukelti didesnį skausmą. Kieti ar traškūs užkandžiai taip pat gali pabloginti opų būklę.
Vietoj to rinkitės minkštą, nestiprų maistą, pavyzdžiui, jogurtą, bulvių košę ar kokteilius.
Svarbu gerti vandenį, todėl pasirūpinkite, kad jo gausiai vartotumėte, kol gydotės.
Rūpinkitės savo burna ir netrukus pasijusite geriau.
Kiek laiko paprastai trunka burnos opos?
Burnos opos paprastai trunka apie vieną-dvi savaites.
Per tą laiką galite jausti diskomfortą valgydami ar gerdami.
Svarbu atkreipti dėmesį į savo kūno gijimo procesą.
Jei opos užsitęsia ilgiau nei dvi savaites arba paūmėja, kreipkitės į gydytoją.
Švaros palaikymas burnoje ir dirgiklių vengimas gali padėti greičiau pasveikti.
Kada turėčiau kreiptis į gydytoją dėl burnos opų?
Turėtumėte kreiptis į gydytoją, jei burnos opos tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, sukelia stiprų skausmą, karščiuoja arba sunku ryti.
Jei pastebėjote neįprastą patinimą arba jei opos vis atsinaujina, pravartu kreiptis į gydytoją. Jis gali padėti nustatyti bet kokias pagrindines problemas ir skirti tinkamą gydymą.
Neignoruokite nuolatinių simptomų; visada geriau pasisaugoti.
Ar tikrai stresas kai kuriems žmonėms gali sukelti burnos opas?
Taip, stresas kai kuriems žmonėms gali sukelti burnos opas.
Kai patiriate spaudimą, jūsų imuninė sistema gali susilpnėti, todėl tapsite jautresni šioms skausmingoms opoms. Galite pastebėti, kad streso metu dažniau pasireiškia protrūkiai.
Streso valdymas pasitelkiant atsipalaidavimo technikas, mankštą ar pokalbius gali padėti sumažinti šių opų dažnumą.
