Anemija – tai būklė, kuriai būdingas raudonųjų kraujo kūnelių arba hemoglobino trūkumas kraujyje, dėl kurio sumažėja deguonies pernešimas į organizmo audinius.
Jei jaučiatės neįprastai pavargę arba prastai kvėpuojate, tai gali būti ne tik dėl įtemptos dienotvarkės – tai dažni anemijos požymiai.
Norint pašalinti anemijos simptomus ir pagerinti bendrą sveikatos būklę, labai svarbu išsiaiškinti pagrindines priežastis, pavyzdžiui, mitybos trūkumą ar lėtines ligas.
Šiame pranešime apžvelgsime įvairias gydymo galimybes – nuo mitybos koregavimo iki intensyvesnių medicininių intervencijų – ir pateiksime veiksmingų veiksmų, kurių galite imtis, kad veiksmingai valdytumėte šią būklę.
Straipsnis trumpai
- Anemija atsiranda dėl nepakankamo sveikų raudonųjų kraujo kūnelių kiekio, todėl pasireiškia tokie simptomai kaip nuovargis, blyškumas ir dusulys.
- Dažniausios priežastys yra geležies trūkumas, vitamino B12 trūkumas, lėtinės ligos ir genetiniai veiksniai, pavyzdžiui, pjautuvo formos ląstelių anemija.
- Diagnozuojant atliekami kraujo tyrimai, įskaitant bendrą kraujo tyrimą (BKT), kad būtų įvertintas raudonųjų kraujo kūnelių skaičius ir hemoglobino kiekis.
- Gydymo būdų yra įvairių – nuo mitybos pokyčių ir papildų iki vaistų, o sunkiais atvejais – kraujo perpylimo ar kaulų čiulpų transplantacijos.
- Gyvenimo būdo pokyčiai, pavyzdžiui, geležies turtingo maisto ir reguliari fizinė veikla, gali padėti veiksmingai valdyti anemiją.
Anemijos apžvalga
Anemija – tai būklė, kai organizme gali trūkti sveikų raudonųjų kraujo kūnelių, kad perneštų pakankamai deguonies į audinius, ir dėl to gali sutrikti organų ir raumenų veikla. Ji gali pasireikšti bet kam, nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties, ir gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant mitybos trūkumus ir pagrindines sveikatos problemas.
Egzistuoja kelios anemijos rūšys, kurių kiekvieną lemia skirtingos priežastys. Geležies stokos anemija gali pasireikšti, kai organizme nepakanka geležies hemoglobinui – raudonųjų kraujo kūnelių sudedamajai daliai, kuri suriša deguonį – gaminti.
Vitamino B12 trūkumo anemija gali pasireikšti, kai trūksta vitamino B12, kuris yra labai svarbus raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Kitos anemijos rūšys: aplastinė anemija, kai kaulų čiulpai negamina pakankamai raudonųjų kraujo kūnelių, ir hemolizinė anemija, kuriai būdingas per ankstyvas raudonųjų kraujo kūnelių sunaikinimas.
Diagnozuojant anemiją paprastai atliekami kraujo tyrimai, kuriais gali būti nustatomas raudonųjų kraujo kūnelių skaičius, hemoglobino kiekis ir kiti susiję veiksniai. Svarbu nustatyti anemijos priežastį, nes gydymas gali būti skirtingas.
Galimos intervencinės priemonės gali būti mitybos pokyčiai, papildai, vaistai arba procedūros, skirtos pagrindinėms ligoms šalinti. Būdami informuoti apie anemiją ir suvokdami galimą jos poveikį, galite imtis aktyvių veiksmų, kad išsaugotumėte savo sveikatą ir užtikrintumėte, kad jūsų organizmas gautų reikiamą deguonies kiekį.
Dažniausi anemijos simptomai
Dažniausi anemijos simptomai gali būti nuovargis, blyškumas, dusulys, galvos svaigimas, šaltos rankos ir kojos, galvos skausmas, širdies plakimas ir neįprastas potraukis ne maisto produktams (pica).
Nuovargis dažnai yra pirmasis požymis, kurį galite pastebėti, nes dėl mažo raudonųjų kraujo kūnelių kiekio jūsų organizmas gali negauti pakankamai deguonies, todėl galite būti neįprastai pavargę net po visos nakties miego.
Blyškumas gali būti ypač pastebimas jūsų veido, dantenų ir nagų vagelėse, todėl atrodysite labiau išblyškę nei įprastai.
Atliekant fizinę veiklą, kurią anksčiau lengvai įveikdavote, gali pasireikšti dusulys.
Gali pasireikšti galvos svaigimas arba svaigulys, ypač greitai atsistojus, nes jūsų organizmas gali stengtis tiekti pakankamai deguonies į smegenis.
Šaltos rankos ir kojos – taip pat dažni simptomai, rodantys, kad gali sutrikti kraujotaka.
Galvos skausmas ir širdies plakimas, kai jaučiate, kad širdis daužosi arba daužosi, gali atsirasti dėl to, kad širdis gali dirbti intensyviau, norėdama kompensuoti deguonies trūkumą kraujotakoje.
Galiausiai galite jausti neįprastą potraukį ne maisto produktams, vadinamąjį piką, kuris gali atsirasti dėl mitybos trūkumo.
Jei atpažįstate šiuos simptomus, labai svarbu pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu dėl tinkamos diagnozės ir gydymo.
Šių požymių supratimas gali padėti jums imtis reikiamų veiksmų siekiant geresnės sveikatos.
Anemijos tipai
Atpažindami bendrus anemijos simptomus, galite suprasti skirtingus anemijos tipus, o tai labai svarbu veiksmingam gydymui ir valdymui.
Anemija atsiranda dėl įvairių priežasčių. Štai trys pagrindinės anemijos rūšys:
1. Geležies nepakankamumo anemija: tai dažniausiai pasitaikanti anemija, kuri gali atsirasti dėl nepakankamo geležies kiekio maiste, kraujo netekimo arba nesugebėjimo įsisavinti geležį.
Simptomai gali būti nuovargis ir silpnumas, o tai rodo, kad galbūt reikia pasitikrinti geležies kiekį.
2. Aplastinė anemija: ši reta, bet sunki būklė gali pasireikšti, kai kaulų čiulpai negamina pakankamai kraujo kūnelių.
Ją gali sukelti tokie veiksniai kaip toksinų poveikis, tam tikri vaistai ar autoimuninės ligos. Simptomai gali būti dažnos infekcijos arba nekontroliuojamas kraujavimas, o tai gali reikšti, kad reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
3. Hemolizinė anemija: Šio tipo anemijos atveju jūsų organizmas gali naikinti raudonuosius kraujo kūnelius greičiau, nei jie gali būti pagaminti.
Ji gali atsirasti dėl genetinių ligų, infekcijų arba autoimuninių sutrikimų. Simptomai gali būti gelta arba tamsus šlapimas, rodantys, kad organizmas stengiasi palaikyti sveiką kraujo kiekį.
Mitybos trūkumai
Mitybos trūkumas gali būti labai svarbus anemijai išsivystyti dėl nepakankamo pagrindinių vitaminų ir mineralų, reikalingų sveikų raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, suvartojimo. Dažniausiai su anemija siejamas geležies, vitamino B12 ir folio rūgšties trūkumas, kuris yra gyvybiškai svarbus optimaliai kraujo sveikatai palaikyti.
Geležies stokos anemija yra labiausiai paplitusi anemija, kuri pasireiškia tada, kai nevartojama pakankamai geležies turinčio maisto, pavyzdžiui, raudonos mėsos, pupelių ir lapinių žalumynų. Neturint pakankamai geležies, organizmui gali būti sunku gaminti hemoglobiną – raudonųjų kraujo kūnelių baltymą, pernešantį deguonį. Simptomai gali būti nuovargis, silpnumas ir blyški oda.
Vitaminas B12 taip pat gali būti būtinas raudonųjų kraujo kūnelių susidarymui. Jei negaunate pakankamai B12 iš tokių šaltinių kaip mėsa, pieno produktai ar praturtinti grūdai, galite susirgti mažakraujyste. Trūkumas gali sukelti perniciozinę anemiją, kuri negydoma gali sukelti neurologinių problemų.
Foliatai, arba vitaminas B9, yra labai svarbūs DNR sintezei ir ląstelių dalijimuisi. Folatų trūkumas, dažnai atsirandantis dėl nepakankamo vaisių, daržovių ir neskaldytų grūdų vartojimo, gali sukelti megaloblastinę anemiją. Šio tipo anemija gali sukelti tokius simptomus kaip nuovargis ir galvos svaigimas.
Lėtinės ligos
Lėtinės ligos gali smarkiai pakenkti jūsų organizmo gebėjimui gaminti ir palaikyti sveikus raudonuosius kraujo kūnelius, todėl gali pasireikšti įvairių formų anemija. Lėtinės inkstų ligos, vėžys ir autoimuniniai sutrikimai gali sutrikdyti normalias organizmo funkcijas, todėl gali būti sunku palaikyti pakankamą hemoglobino ir raudonųjų kraujo kūnelių kiekį. Dėl to gali pasireikšti tokie su anemija susiję simptomai kaip nuovargis ir silpnumas.
Štai trys dažniausiai pasitaikančios lėtinės ligos, kurios gali sukelti anemiją:
- Dėl sutrikusios inkstų funkcijos gali sumažėti eritropoetino – hormono, skatinančio raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, – gamyba, todėl organizmas stengiasi pakeisti senstančius raudonuosius kraujo kūnelius.
- Vėžys: Daugelio vėžinių susirgimų ir jų gydymo būdai, įskaitant chemoterapiją, gali turėti įtakos kaulų čiulpų gebėjimui gaminti raudonuosius kraujo kūnelius. Tai gali sukelti lėtinių ligų anemiją, kai dėl uždegimo sutrinka geležies apykaita ir raudonųjų kraujo kūnelių gamyba.
- Autoimuniniai sutrikimai: Tokie susirgimai kaip reumatoidinis artritas ar vilkligė gali sukelti uždegimą, kuris neigiamai veikia raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Dėl imuninės sistemos puolimo prieš sveikus audinius gali atsirasti anemija, nes organizmas stengiasi palaikyti reikiamą kraujo kūnelių kiekį.
Jei sergate lėtine liga, gali būti labai svarbu reguliariai stebėti savo kraujo būklę ir bet kokius anemijos simptomus aptarti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.
Jie gali padėti nustatyti geriausią būdą, kaip valdyti savo būklę ir pagerinti bendrą savijautą.
Genetiniai veiksniai
Prie anemijos išsivystymo gali smarkiai prisidėti paveldimos ligos, turinčios įtakos organizmo gebėjimui gaminti sveikus raudonuosius kraujo kūnelius. Genetiniai sutrikimai, susiję su kraujo gamyba, gali lemti įvairias anemijos formas, pavyzdžiui, pjautuvo formos ląstelių anemiją ir talasemiją.
Dėl iš tėvų paveldėtos sergančiųjų ląstelių anemijos raudonieji kraujo kūneliai gali tapti deformuoti, todėl gali užsikimšti kraujo tėkmė ir per anksti suirti ląstelės.
Talasemija gali pasireikšti, kai organizmas negamina pakankamai hemoglobino, todėl dėl sumažėjusio deguonies patekimo į audinius gali pasireikšti tokie simptomai kaip nuovargis, silpnumas ir blyški oda.
Genetiniai veiksniai gali turėti įtakos ne tik anemijos sunkumui, bet ir tam, kaip organizmas reaguoja į gydymą. Paveldimomis ligomis sergantiems asmenims gali prireikti specifinio gydymo, pavyzdžiui, kraujo perpylimo ar vaistų, pritaikytų jų genetiniam profiliui.
Galite nežinoti, kad turite genetinių savybių, kol nepasireikš simptomai arba kol kraujo tyrimas neparodys pakitimų. Labai svarbu suprasti savo šeimos istoriją.
Jei turite giminaičių, sergančių anemija ar susijusiomis ligomis, aptarkite tai su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju. Jie gali jums patarti, kaip atlikti genetinius tyrimus, kad suprastumėte savo riziką ir veiksmingai valdytumėte savo sveikatą.
Diagnozės nustatymo procesas
Norėdami diagnozuoti anemiją, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai paprastai pirmiausia atlieka bendrą kraujo tyrimą (BKT), kuris gali atskleisti anemijos buvimą ir sunkumą.
Remiantis šiais rezultatais, gali prireikti papildomų tyrimų pagrindinei priežasčiai nustatyti.
Toliau pateikiami trys pagrindiniai diagnostikos proceso etapai:
1. Simptomų apžvalga: Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali paklausti apie tokius simptomus, kaip nuovargis, silpnumas ar blyški oda, kad suprastų, kaip anemija gali paveikti jūsų kasdienį gyvenimą.
2. Papildomi kraujo tyrimai: Jei CBC rodo anemiją, gydytojas gali paskirti atlikti papildomus tyrimus, pavyzdžiui, retikulocitų skaičių, kad įvertintų, kaip gerai jūsų organizmas gamina naujus raudonuosius kraujo kūnelius.
Taip pat gali patikrinti geležies, vitamino B12 ir folatų kiekį, kad nustatytų jų trūkumą.
3. Kaulų čiulpų tyrimas: Jei anemijos priežastis neaiški, gali prireikti atlikti kaulų čiulpų biopsiją, kad gydytojas galėtų įvertinti kraujo ląstelių gamybą tiesiogiai iš kaulų čiulpų.
Gydymo galimybės
Norint atgauti energiją ir pagerinti bendrą sveikatos būklę, labai svarbu rasti tinkamą anemijos gydymo būdą. Gydymo būdai gali skirtis priklausomai nuo pagrindinės anemijos priežasties.
Geležies stokos anemijos atveju gydytojas gali rekomenduoti vartoti geležies papildų arba keisti mitybą, kad padidėtų geležies kiekis, įskaitant daug geležies turinčius maisto produktus, tokius kaip raudona mėsa, lapiniai žalumynai ir ankštiniai augalai.
Jei Jums trūksta vitaminų, ypač B12 ar folio rūgšties, gydymas gali apimti geriamuosius papildus ar injekcijas, taip pat maisto produktų, kuriuose gausu šių vitaminų, pavyzdžiui, pieno produktų, kiaušinių ir praturtintų grūdų, vartojimą.
Lėtinių ligų, pavyzdžiui, inkstų ligų, sukeltos anemijos atveju gydytojas gali skirti eritropoezę stimuliuojančių preparatų, skatinančių raudonųjų kraujo kūnelių gamybą.
Dėl sunkios ar gyvybei pavojingos anemijos gali prireikti kraujo perpylimo, kad būtų greitai atstatytas raudonųjų kraujo kūnelių skaičius.
Aplastinės anemijos atvejais gydymas gali apimti imuninę sistemą slopinančius vaistus, kraujo perpylimus, o kraštutiniais atvejais – kaulų čiulpų transplantaciją.
Visada pasikonsultuokite su gydytoju, kad nustatytų tinkamiausią gydymo planą, atsižvelgiant į konkrečią situaciją.
Veiksmingas anemijos gydymas gali labai pagerinti jūsų gyvenimo kokybę ir energijos lygį, todėl, jei jaučiate simptomus, kreipkitės pagalbos.
Gyvenimo būdo pokyčiai
Norėdami veiksmingai valdyti anemiją, galite atlikti keletą svarbių gyvenimo būdo pokyčių.
Daugiausia dėmesio skiriant mitybos koregavimui ir reguliariam fiziniam krūviui, galima labai pagerinti energijos lygį ir bendrą savijautą.
Panagrinėkime, kaip šie pokyčiai gali padėti geriau jaustis ir sustiprinti sveikatą.
Mitybos pokyčiai
Norint veiksmingai gydyti anemiją, labai svarbu pakoreguoti mitybą. Daugiausia dėmesio skirkite maisto produktams, kurie didina geležies kiekį ir gerina maistinių medžiagų įsisavinimą. Pateikiame tris svarbiausius mitybos pakeitimus:
- Padidinkite geležies turinčių maisto produktų kiekį: Dėl didelio heminės ir neheminės geležies kiekio liesa mėsa, paukštiena, žuvis, pupelės, lęšiai ir spirituoti grūdai gali padėti padidinti hemoglobino kiekį.
- Padidinkite vitamino C suvartojimą: Citrusiniai vaisiai, braškės, paprikos ir brokoliai gali pagerinti geležies įsisavinimą. Juos derinant su daug geležies turinčiais maisto produktais, organizmas gali pasisavinti gerokai daugiau geležies.
- Ribokite kalcio suvartojimą valgio metu: Kalcis gali slopinti geležies įsisavinimą, todėl gali būti naudinga pieno produktus ir daug kalcio turinčius maisto produktus vartoti atskirai nuo geležies šaltinių, kad jie būtų kuo geriau įsisavinami.
Reguliari mankšta
Reguliarūs fiziniai pratimai gali padėti kovoti su anemija, nes pagerina kraujotaką ir padeda organizmui efektyviau panaudoti deguonį.
Saikinga veikla, pavyzdžiui, vaikščiojimas, plaukimas ar joga, gali labai padėti. Keletą kartų per savaitę užsiimkite trumpais 20-30 minučių trukmės užsiėmimais, palaipsniui didindami jų trukmę ir intensyvumą, nes jūsų ištvermė gerėja.
Atkreipkite dėmesį į savo kūną; jei jaučiate nuovargį ar trūksta oro, skirkite laiko atsigauti. Jėgos treniruotės gali padidinti raumenų masę ir padidinti energijos lygį, o tai gali būti naudinga tiems, kurie jaučia nuovargį dėl anemijos.
Kad pasiektumėte geresnių rezultatų, treniruotes derinkite su subalansuota mityba, kurioje gausu geležies ir vitamino C. Prieš pradėdami bet kokią naują mankštos programą, ypač jei turite sunkių simptomų, pasitarkite su savo sveikatos priežiūros specialistu.
Laikantis tinkamo požiūrio, nuoseklus mankštos režimas gali būti veiksminga anemijos valdymo priemonė.
Dažnai užduodami klausimai
Ar anemija gali turėti įtakos nėštumo rezultatams?
Taip, anemija gali turėti įtakos nėštumo rezultatams.
Kai sergate mažakraujyste, jūsų organizmui gali būti sunku tiekti pakankamai deguonies kūdikiui, todėl gali kilti komplikacijų, tokių kaip mažas gimimo svoris ar priešlaikinis gimdymas.
Taip pat galite jausti didesnį nuovargį ir silpnumą, todėl gali būti sunkiau susidoroti su nėštumo reikalavimais.
Labai svarbu stebėti savo geležies kiekį ir pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu, kad užtikrintumėte sveiką nėštumą Jums ir Jūsų kūdikiui.
Ar yra konkrečių maisto produktų, kurių reikia vengti sergant anemija?
Gydant mažakraujystę svarbu vengti maisto produktų, kuriuose yra daug kalcio, pavyzdžiui, pieno produktų, kai vartojami geležies turtingi patiekalai, nes kalcis gali trukdyti geležies įsisavinimui.
Be to, gali padėti riboti daug taninų turinčių maisto produktų ir gėrimų, pavyzdžiui, arbatos ir kavos, vartojimą, nes jie taip pat gali trukdyti geležies įsisavinimui.
Perdirbti maisto produktai, kuriuose yra daug cukraus ir nesveikų riebalų, gali sukelti uždegimą, o tai gali turėti įtakos jūsų bendrai sveikatai ir geležies kiekiui.
Vietoj to rinkitės maistingųjų medžiagų turinčius produktus.
Kaip anemija veikia psichikos sveikatą?
Anemija gali labai paveikti jūsų psichinę sveikatą. Galite jausti nuovargį, sunkumus susikaupti ar nuotaikų svyravimus, dėl kurių gali padidėti stresas ir nerimas.
Dėl mažo energijos kiekio gali būti sunku įsitraukti į kasdienę veiklą, o tai gali turėti įtakos jūsų bendrai savijautai. Svarbu atpažinti šiuos simptomus ir ieškoti pagalbos.
Ar anemija gali sukelti plaukų slinkimą?
Taip, anemija gali sukelti plaukų slinkimą. Kai organizme trūksta raudonųjų kraujo kūnelių, į plaukų folikulus gali patekti nepakankamai deguonies, todėl plaukai gali susilpnėti ir ilgainiui slinkti.
Galite pastebėti, kad plaukai plonėja arba dažniau slenka. Jei tai patiriate, labai svarbu pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu.
Jie gali padėti nustatyti pagrindinę priežastį ir rekomenduoti tinkamą gydymą tiek anemijai, tiek plaukų slinkimui gydyti.
Ar anemija yra paveldima, ar užkrečiama?
Anemija nėra užkrečiama; ji gali būti paveldima.
Jei kas nors jūsų šeimoje serga anemija, ypač tam tikromis jos rūšimis, pavyzdžiui, pjautuvo formos ląstelių arba talasemija, dėl genetinių veiksnių galite turėti didesnį polinkį sirgti šia liga.
Svarbu suprasti savo šeimos sveikatos istoriją.
Jei nerimaujate dėl anemijos, aptarkite tai su gydytoju, kuris gali pateikti jūsų situacijai pritaikytų įžvalgų ir padėti nustatyti būtinus veiksmus.
