Skrandžio opa, dar vadinama pepsine opa, yra skrandžio gleivinės arba viršutinės plonosios žarnos dalies žaizda.
Šią skausmingą būklę gali sukelti įvairūs veiksniai, o norint veiksmingai ją gydyti, labai svarbu suprasti simptomus ir priežastis.
Gydymo būdų yra, tačiau dažnai pamirštama apie prevenciją.
Gyvenimo būdo pasirinkimo įtaka skrandžio opų atsiradimui ir gydymui yra didelė.
Skrandžio opų simptomai, priežastys, gydymo galimybės ir prevencijos strategijos nagrinėjamos šiame pranešime.
Straipsnis trumpai
- Dažniausiai pasitaikantys skrandžio opos simptomai yra deginantis skrandžio skausmas, pykinimas ir galimas kraujas vėmale ar išmatose, todėl reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
- Helicobacter pylori infekcija ir ilgalaikis NVNU vartojimas yra pagrindinės skrandžio opų atsiradimo priežastys, taip pat per didelis alkoholio vartojimas ir rūkymas.
- Gydymas paprastai apima protonų siurblio inhibitorius, antibiotikus nuo H. pylori ir gyvenimo būdo pokyčius, pavyzdžiui, dirgiklių vengimą ir streso valdymą.
- Prevencijos strategijos apima subalansuotą mitybą, alkoholio ribojimą, metimą rūkyti ir streso valdymo metodus.
- Žolelių arbatos, pavyzdžiui, ramunėlių ir imbiero, kartu su nerūgščia ir nerūgščia mityba gali padėti sušvelninti opos simptomus ir paskatinti gijimą.
Simptomai
Skrandžio opos gali sukelti deginimo pojūtį arba skausmą skrandyje, kuris dažnai apibūdinamas kaip graužimas arba skausmas. Šis diskomfortas paprastai pasireiškia tarp valgymų arba naktį. Valgymas arba antacidinių vaistų vartojimas gali suteikti laikiną palengvėjimą, tačiau skausmas dažnai sugrįžta.
Kitas dažnas simptomas – pykinimas, po valgio gali pykinti, o kai kuriais atvejais gali prasidėti vėmimas. Jei vėmimo metu pastebėjote kraujo arba tamsių, deguto turinčių išmatų, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes tai gali reikšti kraujavimą iš opos.
Taip pat galite patirti nepaaiškinamą svorio kritimą ar apetito sumažėjimą dėl skausmo, susijusio su valgymu, arba baimės sukelti nemalonius pojūčius.
Nors ne kiekvienas, sergantis skrandžio opa, susidurs su visais šiais simptomais, jų žinojimas gali padėti anksti nustatyti galimas problemas. Jei įtariate, kad sergate skrandžio opa, svarbu kreiptis į gydytoją dėl tinkamos diagnozės ir gydymo.
Priežastys
Opos gali atsirasti pirmiausia dėl infekcijos Helicobacter pylori bakterijomis, kurios klesti rūgščioje skrandžio aplinkoje ir gali sukelti uždegimą bei opos susidarymą.
Ilgalaikis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU), tokių kaip ibuprofenas ar aspirinas, vartojimas gali dirginti skrandžio gleivinę ir pažeisti jos apsauginį barjerą.
Per didelis alkoholio vartojimas taip pat gali dirginti skrandį ir padidinti opų atsiradimo tikimybę.
Rūkymas gali padidinti skrandžio rūgšties gamybą ir pabloginti esamų opų gijimą.
Stresas gali sustiprinti esamas su opomis susijusias ligas, nors jo tiesioginis vaidmuo jas sukeliant nėra aiškus.
Tam įtakos gali turėti ir mityba; aštrus maistas gali sustiprinti simptomus, jei opos jau yra.
Žinodami šiuos veiksnius galite imtis aktyvių veiksmų, kad sumažintumėte riziką ir išsaugotumėte virškinamojo trakto sveikatą.
Gydymas
Veiksmingas skrandžio opų gydymas gali apimti vaistų ir gyvenimo būdo pokyčių derinį. Gydytojas gali paskirti protonų siurblio inhibitorių (PPI), mažinančių skrandžio rūgšties kiekį ir skatinančių gijimą. Taip pat gali būti rekomenduojami antacidiniai vaistai diskomfortui palengvinti. Jei opą sukėlė H. pylori bakterijos, infekcijai pašalinti gali prireikti antibiotikų. Labai svarbu visus vaistus vartoti taip, kaip nurodyta, kad būtų užtikrintas veiksmingas gijimas.
Be vaistų, galbūt norėsite šiek tiek pakoreguoti gyvenimo būdą. Venkite dirgiklių, tokių kaip alkoholis, kofeinas ir aštrus maistas, nes jie gali sustiprinti opą. Valgymas mažesniais kiekiais ir dažniau gali padėti sumažinti simptomus.
Streso valdymas taip pat yra labai svarbus, todėl apsvarstykite galimybę į savo kasdienybę įtraukti atsipalaidavimo technikas, pavyzdžiui, meditaciją ar gilaus kvėpavimo pratimus.
Svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją. Jūsų pažangos stebėjimas gali padėti įvertinti gydymo plano veiksmingumą. Jei simptomai išlieka arba stiprėja, gali prireikti papildomų intervencijų.
Prevencija
Skrandžio opų profilaktika gali būti susijusi su keliais pagrindiniais gyvenimo būdo pasirinkimais ir įpročiais, kurie gali gerokai sumažinti riziką. Štai keletas strategijų, kurių reikėtų nepamiršti:
- Valgykite subalansuotą mitybą: Daugiausia dėmesio skirkite visaverčiam maistui, įskaitant vaisius, daržoves, neskaldytus grūdus ir liesus baltymus. Šie maisto produktai gali pamaitinti jūsų organizmą ir pagerinti virškinimo sistemos sveikatą.
- Apribokite alkoholio vartojimą: per didelis alkoholio kiekis gali sudirginti skrandžio gleivinę. Saikingas alkoholio vartojimas arba visiškas jo vengimas gali pagerinti žarnyno sveikatą.
- Mesti rūkyti: Tabakas gali padidinti skrandžio rūgšties gamybą ir sumažinti skrandžio gebėjimą sveikti. Šio įpročio atsisakymas gali labai sumažinti opos atsiradimo riziką.
- Valdykite stresą: didelis streso lygis gali lemti nesveikus mitybos įpročius ir padidėjusį skrandžio rūgšties kiekį. Gali padėti atsipalaidavimo technikų, tokių kaip joga, meditacija ar gilus kvėpavimas, taikymas.
Vaistažolių arbatos, padedančios atsipalaiduoti
Jei ieškote natūralių priemonių skrandžio opai palengvinti, vaistažolių arbatos gali būti naudingas jūsų dietos priedas. Tam tikri mišiniai, pavyzdžiui, ramunėlių, saldymedžio šaknų ir pelyno šaknų arbata, gali padėti nuraminti simptomus ir paskatinti gijimą.
Be to, alternatyvios priemonės, pavyzdžiui, vaistai ir maisto papildai, taip pat gali padėti valdyti šią būklę.
Pavyzdžiui, protonų siurblio inhibitoriai (PPI), tokie kaip omeprazolas, ir H2 receptorių antagonistai, tokie kaip ranitidinas, gali padėti sumažinti skrandžio rūgšties kiekį ir suteikti palengvėjimą.
Žarnyno sveikatą ir gijimą taip pat gali palaikyti tokie papildai kaip cinko karnozinas ir probiotikai.
Prieš pradedant bet kokį naują gydymą svarbu pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu, kad įsitikintumėte, jog jis tinka jūsų konkrečiai situacijai.
Dietos, kurios gali padėti
Kai gydote skrandžio opas, apsvarstykite šias dietas, kurios gali padėti gijimui ir užkirsti kelią tolesniam pažeidimui:
- Ši dieta apriboja rūgštų maistą, kuris gali dirginti skrandžio gleivinę, padeda sumažinti diskomfortą ir skatina gijimą.
- Daug skaidulų turinti dieta: Daug skaidulų turintis maistas gali palengvinti virškinimą ir padėti palaikyti sveiką žarnyną, o tai gali padėti gydyti opas.
- Daug probiotikų turinti mityba: fermentuotų maisto produktų, tokių kaip jogurtas ir kefyras, vartojimas gali pagerinti žarnyno sveikatą, skatindamas naudingų bakterijų atsiradimą, o tai gali padėti gydyti opas.
- Priešuždegiminė dieta: tokie maisto produktai kaip vaisiai, daržovės, neskaldyti grūdai ir sveiki riebalai gali padėti sumažinti organizmo uždegimą, o tai naudinga opoms gydyti.
- Liesa dieta: Lengvai virškinamas maistas, kuriame yra mažai riebalų ir prieskonių, gali sumažinti skrandžio gleivinės dirginimą ir paskatinti gijimą.
Šios dietos gali padėti suvaldyti simptomus ir sukurti palankią aplinką gijimui, nes mažina dirginimą, skatina sveiką virškinimą ir padeda atkurti skrandžio gleivinę.
Prieš imdamiesi reikšmingų mitybos pokyčių, visada pasitarkite su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.
Maistas ir gėrimai, kurie gali padėti
Maisto produktai ir gėrimai, kurie gali padėti gydyti skrandžio opas, yra ramunėlių arbata, imbiero arbata, saldymedžio šaknų arbata, pipirmėčių arbata, jogurtas, avižiniai dribsniai ir bananai.
Ramunėlių arbata pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, galinčiomis nuraminti skrandžio gleivinės sudirgimą, o imbiero arbata padeda mažinti pykinimą ir skatina virškinimą, suteikia šilumos ir palengvėjimą.
Saldymedžio šaknies arbata pasižymi apsauginiu poveikiu skrandžio gleivinei ir gali padėti gijimui, tačiau ją reikėtų vartoti atsargiai, jei turite aukštą kraujospūdį.
Pipirmėčių arbata pasižymi raminamuoju poveikiu, kuris gali sumažinti su virškinimo problemomis susijusį skausmą ir diskomfortą.
Be to, jogurte yra probiotikų, kurie gali padėti palaikyti sveiką žarnyno florą ir palaikyti virškinimą.
Avižiniai dribsniai yra nesaldus, raminantis maistas, kuris gali padėti absorbuoti skrandžio rūgštį, o bananai yra švelnūs skrandžiui ir suteikia svarbių maistinių medžiagų, nesukeldami dirginimo.
Dažnai užduodami klausimai
Ar skrandžio opos gali sukelti rimtesnių sveikatos komplikacijų?
Taip, negydomos skrandžio opos gali sukelti rimtesnių sveikatos komplikacijų.
Jos gali sukelti vidinį kraujavimą, dėl kurio gali prireikti operacijos. Taip pat galite patirti perforaciją, kai dėl opos skrandžio gleivinėje susidaro skylė, kuri sukelia infekciją ir stiprų pilvo skausmą.
Be to, nuolatinės opos ilgainiui gali padidinti skrandžio vėžio riziką.
Norint išvengti šių galimų problemų, svarbu kreiptis į gydytoją dėl konsultacijos ir gydymo.
Ar tam tikros demografinės grupės yra labiau linkusios sirgti skrandžio opomis?
Kai kurios demografinės grupės gali būti labiau linkusios sirgti skrandžio opomis.
Jei esate vyresnio amžiaus, ypač vyresni nei 50 metų, rizika gali padidėti dėl skrandžio gleivinės pokyčių.
Be to, jei anksčiau sirgote opomis arba vartojate nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU), rizika gali būti didesnė.
Gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip rūkymas ir besaikis alkoholio vartojimas, taip pat gali turėti įtakos.
Šių veiksnių supratimas padės atpažinti, ar esate labiau linkę sirgti opomis.
Kokią įtaką skrandžio opų gijimui turi gyvenimo būdo pasirinkimai?
Jūsų gyvenimo būdo pasirinkimai gali turėti didelę įtaką skrandžio opų gijimui.
Jei rūkote arba vartojate alkoholį, galite apsunkinti savo organizmo gebėjimą pasveikti. Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių ir daržovių, gali paskatinti gijimą, o aštrus ir rūgštus maistas gali sudirginti jūsų būklę.
Reguliari mankšta gali padėti sumažinti stresą, kuris taip pat gali padėti pasveikti.
Teikdami pirmenybę miegui ir veiksmingai valdydami stresą, galite sukurti palankią aplinką organizmui veiksmingai sveikti.
Ar yra ryšys tarp streso ir skrandžio opos atsiradimo?
Taip, gali būti, kad stresas ir skrandžio opa yra susiję. Kai patiriate stresą, jūsų organizmas gali gaminti daugiau rūgšties, kuri gali dirginti skrandžio gleivinę.
Stresas taip pat gali lemti nesveikus įpročius, pavyzdžiui, netinkamą mitybą ar rūkymą, kurie dar labiau pablogina situaciją. Nors stresas pats savaime negali tiesiogiai sukelti opų, jis neabejotinai prisideda prie jų atsiradimo ir gali apsunkinti gijimo procesą.
Streso valdymas yra labai svarbus bendrai žarnyno sveikatai.
Per kiek laiko paprastai užgyja skrandžio opa?
Tinkamai gydant skrandžio opą, jos gijimas paprastai trunka nuo 4 iki 12 savaičių.
Norėsite atidžiai laikytis gydytojo rekomendacijų, nes tokie veiksniai, kaip dieta ir vaistai, gali turėti įtakos pasveikimui.
Jei pastebėsite išliekančius simptomus arba nepastebėsite pagerėjimo, būtina vėl kreiptis į gydytoją.
Aktyvi sveikatos priežiūra gali turėti didelės reikšmės tam, kaip greitai užgis opa.