Artritas – tai sąvoka, apimanti daugiau kaip 100 skirtingų uždegiminių sąnarių ligų, iš kurių labiausiai paplitusios yra osteoartritas ir reumatoidinis artritas.
Jei jaučiate sąnarių skausmą ar sustingimą, tai gali būti artrito požymis.
Šiame pranešime apžvelgsime įvairius artrito tipus, jų simptomus ir gydymo būdus.
Norint veiksmingai gydyti artritą, labai svarbu suprasti, kokio tipo artritu sergate.
Taip pat aptarsime, kaip gydymo ir gyvenimo būdo korekcijų derinys gali pagerinti jūsų gyvenimo kokybę.
Straipsnis trumpai
- Artritu JAV serga daugiau kaip 54 milijonai suaugusiųjų, o labiausiai paplitę osteoartrito ir reumatoidinio artrito tipai.
- Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra sąnarių skausmas, sustingimas, patinimas ir nuovargis, kurie dažnai paūmėja užsiimant aktyvia veikla ar ilgai sėdint.
- Osteoartritas atsiranda dėl kremzlės susidėvėjimo, o reumatoidinis artritas yra autoimuninė liga, sukelianti sąnarių uždegimą.
- Gydymo būdai apima vaistus, fizinę terapiją ir gyvenimo būdo pokyčius, daugiausia dėmesio skiriant skausmo malšinimui ir sąnarių funkcijos gerinimui.
- Gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip reguliari nedidelio poveikio mankšta, subalansuota mityba ir svorio kontrolė, gali gerokai palengvinti artrito simptomus.
Artrito supratimas
Artritu gali sirgti daugiau nei 54 milijonai suaugusiųjų JAV, todėl tai yra dažna, tačiau sudėtinga liga. Jis apima daugiau kaip 100 skirtingų rūšių, iš kurių labiausiai paplitę osteoartritas ir reumatoidinis artritas.
Osteoartritas gali pasireikšti, kai sąnarius amortizuojanti kremzlė laikui bėgant susidėvi, dažnai dėl amžiaus arba pasikartojančio streso. Reumatoidinis artritas gali būti autoimuninis sutrikimas, kai imuninė sistema klaidingai atakuoja sąnarių audinius ir sukelia uždegimą.
Artritas gali turėti įtakos kasdieniam gyvenimui, nes gali pakenkti judėjimui ir apsunkinti paprastas užduotis, tokias kaip vaikščiojimas ar daiktų paėmimas. Anksčiau mėgstama veikla gali tapti skausminga ar sudėtinga, todėl gali kilti nusivylimas.
Suprasdami pagrindinius artritą sukeliančius veiksnius, žmonės gali siekti tinkamo gydymo ir keisti gyvenimo būdą. Tokie veiksniai kaip amžius, genetika ir pasirinktas gyvenimo būdas gali turėti didelę įtaką artrito vystymuisi.
Nors genetikos pakeisti neįmanoma, aktyvumas, sveikas svoris ir subalansuota mityba gali padėti sumažinti tam tikrą riziką. Švietimas apie konkretų artrito tipą gali padėti sukurti veiksmingesnes valdymo strategijas.
Galiausiai supratimas apie artritą gali būti pirmas žingsnis siekiant suvaldyti jo padarinius. Supratę pagrindinius dalykus, žmonės gali ištirti gydymo galimybes ir priimti pagrįstus sprendimus, kad pagerintų savo gyvenimo kokybę.
Bendrieji simptomai
Dažniausi artrito simptomai yra sąnarių skausmas, sustingimas, patinimas ir nuovargis. Sąnarių skausmas gali būti nuo švelnaus iki stipraus ir dažnai stiprėja aktyvumo metu. Gali atsirasti sąstingis, ypač rytais arba po ilgesnio sėdėjimo, todėl gali būti sunku atlikti tokias užduotis kaip atsikėlimas iš lovos ar lipimas laiptais.
Galite pastebėti patinimą, paraudimą ir šilumą aplink pažeistus sąnarius. Šie simptomai gali būti įvairaus intensyvumo, kartais jie gali paūmėti, o paskui nurimti. Taip pat gali pasireikšti nuovargis, dėl kurio net ir gerai išsimiegojus jaučiamas neįprastas nuovargis.
Be to, gali sumažėti judesių amplitudė, o judindami sąnarius galite jausti šlifavimo pojūtį arba girdėti spragsėjimą.
Ankstyvas šių simptomų atpažinimas gali padėti laiku imtis medicininės intervencijos, kuri gali padėti valdyti jūsų būklę ir palengvinti kasdienį diskomfortą. Jei pastebėjote bet kurį iš šių požymių, patartina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, kad būtų nustatyta tinkama diagnozė ir sudarytas gydymo planas.
Artrito tipai
Norint veiksmingai valdyti ir gydyti artritą, labai svarbu suprasti skirtingus jo tipus. Yra dvi pagrindinės kategorijos: uždegiminis ir neuždegiminis artritas.
Uždegiminis artritas, kuriam priklauso reumatoidinis artritas (RA) ir psoriazinis artritas, gali sukelti uždegimą, skausmą ir sustingimą dėl to, kad imuninė sistema klaidingai atakuoja sąnarius. RA taip pat gali sukelti nuovargį ir sisteminius simptomus, o psoriazinį artritą gali lydėti odos problemos, pavyzdžiui, psoriazė.
Podagra yra dar viena svarbi artrito rūšis, kuri gali atsirasti dėl šlapimo rūgšties kristalų kaupimosi sąnariuose ir sukelti staigų ir stiprų skausmą, dažnai didžiajame kojos piršte, su alinančiais paūmėjimais.
Neuždegiminiam artritui, pavyzdžiui, osteoartritui, būdingas laipsniškas kremzlės nusidėvėjimas ir jis gali sukelti sąnarių skausmą be uždegiminiams tipams būdingo patinimo.
Kitos formos – ankilozuojantis spondilitas, kuris dažniausiai pažeidžia stuburą, ir juvenilinis artritas, kuris pasireiškia vaikams.
Konkretaus artrito tipo nustatymas yra labai svarbus aptariant gydymo galimybes su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju ir gerinant bendrą gyvenimo kokybę.
Osteoartritas
Osteoartritas gali sukelti sąnarių, ypač kelių, klubų, rankų ir stuburo, sustingimą, skausmą ir patinimą. Šie simptomai gali trukdyti kasdienei veiklai ir bloginti bendrą gyvenimo kokybę.
Rizika susirgti osteoartritu gali didėti su amžiumi, be to, jo atsiradimą gali lemti tokie veiksniai kaip nutukimas, ankstesnės sąnarių traumos ir genetika. Simptomai gali pablogėti po fizinio aktyvumo ar ilgesnio neveiklumo, kuris gali padėti valdyti būklę.
Norėdamas diagnozuoti osteoartritą, gydytojas gali peržiūrėti jūsų ligos istoriją, atlikti fizinę apžiūrą ir rekomenduoti atlikti vaizdinius tyrimus, pavyzdžiui, rentgeno ar magnetinio rezonanso tyrimus. Ankstyva diagnozė gali padėti laiku įsikišti.
Gydymo būdai gali skirtis priklausomai nuo simptomų sunkumo. Gyvenimo būdo pokyčiai, pavyzdžiui, sveiko svorio palaikymas ir mažo fizinio krūvio pratimai, gali sumažinti sąnarių apkrovą. Be recepto parduodami skausmą malšinantys ir priešuždegiminiai vaistai gali padėti sumažinti diskomfortą.
Sunkesniais atvejais sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali pasiūlyti fizioterapiją arba operaciją sąnarių funkcijai pagerinti.
Gyvenimas sergant osteoartritu gali būti sudėtingas, tačiau tinkamai elgdamiesi galite gyventi visavertį gyvenimą ir kartu valdyti simptomus.
Reumatoidinis artritas
Reumatoidinis artritas (RA) – tai autoimuninė liga, kuri pirmiausia gali paveikti sąnarius, sukelti uždegimą, skausmą ir sustingimą. Jis pasireiškia, kai jūsų imuninė sistema gali klaidingai atakuoti sinoviją – sąnarių gleivinę, todėl ilgainiui gali atsirasti sunkių sąnarių pažeidimų.
Simptomai gali atsirasti ir išnykti, dažnai jie prasideda nuo mažų sąnarių, pavyzdžiui, rankų ir kojų. Įprastas rytinis sustingimas, trunkantis ilgiau nei 30 minučių, taip pat gali pasireikšti nuovargis, karščiavimas ir svorio kritimas. Ligai progresuojant gali būti pažeidžiami didesni sąnariai, pavyzdžiui, kelių ir pečių.
Diagnozuojant RA gali būti atliekami fiziniai tyrimai, kraujo tyrimai ir vaizdiniai tyrimai. Diagnozę gali padėti patvirtinti specifinių antikūnų, tokių kaip reumatoidinis faktorius ar anti-CCP, buvimas. Labai svarbu, kad liga būtų nustatyta anksti, nes tai gali padėti užtikrinti geresnį gydymą ir geresnius rezultatus.
RA gydymas gali apimti vaistų, fizinės terapijos ir gyvenimo būdo pokyčių derinį. Ligą modifikuojantys antireumatiniai vaistai (DMARD) paprastai skiriami siekiant sulėtinti ligos progresavimą ir užkirsti kelią sąnarių pažeidimams. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) gali padėti palengvinti skausmą ir sumažinti uždegimą.
Jums taip pat gali būti naudingi fiziniai pratimai ir svorio reguliavimas sąnarių funkcijai palaikyti.
Jei jaučiate RA simptomus, svarbu pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju. Ankstyva intervencija gali labai pagerinti jūsų gyvenimo kokybę ir padėti veiksmingai valdyti ligą.
Podagra
Podagra dažnai ištinka staiga, o dėl didelio šlapimo rūgšties kiekio kraujyje jaučiate stiprų skausmą.
Norint veiksmingai valdyti simptomus, labai svarbu suprasti jos priežastis.
Galite pasinaudoti keliomis gydymo galimybėmis, kurios padės sumažinti diskomfortą ir išvengti paūmėjimų ateityje.
Podagros priežastys
Podagra gali pasireikšti, kai kraujyje susikaupia šlapimo rūgšties perteklius, sąnariuose susidaro aštrių kristalų ir kyla skausmingas uždegimas. Šią būklę gali lemti keli veiksniai.
Didelę reikšmę gali turėti genetika; jei podagra sergate šeimoje, gali būti didesnė tikimybė ja susirgti.
Jūsų mityba gali turėti įtakos šlapimo rūgšties kiekiui, nes vartojant daug purino turinčius maisto produktus, pavyzdžiui, raudoną mėsą, jūros gėrybes ir saldžius gėrimus, gali padidėti šlapimo rūgšties gamyba. Alkoholio, ypač alaus, vartojimas gali dar labiau apsunkinti šią problemą.
Dėl dehidratacijos inkstams gali kilti sunkumų šalinant šlapimo rūgštį, todėl didėja podagros priepuolių tikimybė.
Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, diuretikai, taip pat gali padidinti šlapimo rūgšties kiekį. Be to, tokie sveikatos sutrikimai kaip aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas ir inkstų ligos gali padidinti jūsų jautrumą podagrai.
Galimi gydymo būdai
Efektyvūs gydymo būdai podagrai gydyti gali būti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tokie kaip ibuprofenas ar naproksenas, skirti staigiam skausmo ir uždegimo malšinimui.
Jei NVNU neveiksmingi, gydytojas gali skirti kortikosteroidų, kurie padeda paūmėjimo metu.
Ilgalaikiam gydymui gali būti labai svarbūs tokie vaistai kaip alopurinolis arba febuksostatas, mažinantys šlapimo rūgšties kiekį kraujyje, kad ateityje būtų išvengta priepuolių.
Svarbu šiuos vaistus vartoti nuolat, net ir tada, kai jaučiatės gerai, nes gali prireikti laiko, kol išryškės jų nauda.
Gyvensenos pokyčiai taip pat gali būti labai svarbūs gydant podagrą.
Šlapimo rūgšties kiekį gali padėti sumažinti hidratacija, sveikas svoris ir vengimas vartoti daug purinų turinčius maisto produktus, pavyzdžiui, raudoną mėsą ir vėžiagyvius.
Alkoholio, ypač alaus, vartojimo ribojimas taip pat gali sumažinti priepuolių atsiradimo riziką.
Gydymo galimybės
Kai kalbama apie artrito gydymą, galite įvertinti kelias galimybes.
Vaistai ir gydymo būdai gali padėti malšinti skausmą, o gyvenimo būdo pakeitimai yra labai svarbūs gerinant bendrą savijautą.
Be to, ištyrus alternatyvias gydymo galimybes, jums gali dar labiau palengvėti ir padėti.
Vaistai ir gydymo būdai
Artrito gydymui gali būti naudojami įvairūs vaistai ir gydymo būdai, pritaikyti konkretiems jūsų poreikiams. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) gali padėti numalšinti skausmą ir sumažinti uždegimą. Gali būti veiksmingi tokie be recepto parduodami vaistai kaip ibuprofenas ar naproksenas, tačiau prireikus gydytojas gali skirti stipresnių NVNU.
Gali būti rekomenduojami ligą modifikuojantys antireumatiniai vaistai (DMARD), ypač sergant autoimuninėmis artrito formomis, pavyzdžiui, reumatoidiniu artritu, nes jie gali sulėtinti ligos progresavimą ir užkirsti kelią sąnarių pažeidimams. Biologiniai vaistai – naujesnė DMARD klasė – gali būti skirti konkrečioms imuninės sistemos dalims ir padėti.
Kineziterapija taip pat gali būti labai svarbi jūsų gydymo plane, nes kineziterapeutas gali sudaryti individualią pratimų programą, kad sustiprintų raumenis ir pagerintų sąnarių funkciją nepadidindamas skausmo.
Ergoterapija gali padėti pakeisti kasdienę veiklą, kad sumažėtų diskomfortas.
Papildoma terapija, pavyzdžiui, akupunktūra, masažas, karščio ir šalčio procedūros, gali padėti įgyvendinti jūsų gydymo strategiją.
Visada pasitarkite su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, kad nustatytumėte geriausią vaistų ir gydymo būdų derinį jūsų unikaliai situacijai.
Gyvenimo būdo pakeitimai
Gyvenimo būdo pakeitimai gali labai pagerinti gyvenimo kokybę sergant artritu. Reguliari nedidelio fizinio krūvio fizinė veikla, pavyzdžiui, plaukimas, vaikščiojimas ar važinėjimas dviračiu, gali padėti išlaikyti sąnarių lankstumą ir sustiprinti raumenis aplink sąnarius.
Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų ir liesų baltymų, gali padėti sumažinti uždegimą, o ypač naudingas maistas, kuriame gausu omega-3 riebalų rūgščių, pavyzdžiui, žuvis ir graikiniai riešutai.
Labai svarbu išlaikyti sveiką svorį, nes per didelis svoris gali kelti papildomą krūvį sąnariams, ypač keliams ir klubams.
Streso valdymo praktika, pavyzdžiui, joga, meditacija ir gilus kvėpavimas, gali padėti susidoroti su stresu, kuris gali pabloginti simptomus.
Alternatyvūs gydymo būdai
Išnagrinėjus alternatyvius gydymo būdus, gali būti suteikta papildoma pagalba sergantiesiems artritu. Pateikiame keturias alternatyvias galimybes, kurias verta apsvarstyti:
1. Akupunktūra: ši praktika gali sumažinti skausmą ir pagerinti judrumą įvedant plonas adatas į tam tikrus kūno taškus.
2. Šilumos ir šalčio terapija: Šiluma gali atpalaiduoti įtemptus raumenis ir stimuliuoti kraujotaką, o šalčio procedūros gali sumažinti uždegimą ir numalšinti skausmą.
Eksperimentuodami su abiem procedūromis galite rasti tai, kas veikia geriausiai.
3. Žolelių papildai: Tokios žolelės kaip ciberžolė ir imbieras gali turėti priešuždegiminių savybių.
Prieš pradedant vartoti bet kokius papildus, būtina pasitarti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, kad būtų patikrintas jų saugumas ir veiksmingumas.
4. Šie švelnūs pratimai gali padidinti lankstumą ir jėgą bei paskatinti atsipalaidavimą.
Reguliari praktika gali padėti sumažinti sustingimą ir pagerinti bendrą savijautą.
Šių alternatyvių gydymo būdų įtraukimas į artrito valdymo planą gali pagerinti jūsų gyvenimo kokybę.
Prieš išbandydami ką nors naujo, visada pasitarkite su gydytoju, kad įsitikintumėte, jog tai jums tinka.
Gyvenimo būdo pokyčiai
Nesudėtingi gyvenimo būdo pokyčiai gali labai pagerinti gyvenimo kokybę sergant artritu.
Sutelkite dėmesį į savo mitybą, įtraukdami priešuždegiminius maisto produktus, tokius kaip lapiniai žalumynai, riešutai ir riebi žuvis, kad sumažintumėte sąnarių skausmą ir sustingimą. Uždegimą taip pat gali sumažinti perdirbtų maisto produktų, cukraus ir per didelio kiekio druskos ribojimas.
Reguliari nedidelio poveikio mankšta, pavyzdžiui, plaukimas, vaikščiojimas ar važinėjimas dviračiu, gali sustiprinti raumenis, pagerinti lankstumą ir sumažinti sustingimą. Svarbu įsiklausyti į savo kūną; jei ką nors skauda, nereikėtų to spausti.
Veiklos ir poilsio subalansavimas gali padėti išvengti sąnarių pervargimo.
Labai svarbu reguliuoti svorį, nes per didelis svoris gali padidinti sąnarių, ypač kelių ir klubų, apkrovą. Išlaikydami sveiką svorį galite šiek tiek sumažinti šį krūvį ir pagerinti bendrą judrumą.
Streso valdymo metodų, pavyzdžiui, jogos ir meditacijos, taikymas gali padėti suvaldyti stresą, kuris gali pabloginti artrito simptomus.
Labai svarbu užtikrinti pakankamą miegą, nes atstatomasis poilsis gali padėti organizmo gijimo procesams.
Taip pat svarbu išlikti hidratuotam; geriant daug vandens gali būti palaikomas sąnarių tepimas ir bendra sveikata.
Įgyvendindami šiuos gyvenimo būdo pokyčius galite kontroliuoti artritą ir pagerinti savo kasdienį gyvenimą.
Nedideli pakeitimai gali būti labai naudingi, nes padės jums jaustis energingesniems ir mažiau varginamiems savo ligos.
Dažnai užduodami klausimai
Ar artritu gali sirgti vaikai ir paaugliai?
Taip, artritu gali sirgti vaikai ir paaugliai.
Tai ne tik suaugusiųjų liga; jauni žmonės taip pat gali patirti sąnarių skausmą ir uždegimą.
Jei pastebėjote nuolatinį vaiko patinimą ar judėjimo sunkumus, gali būti labai svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Ankstyva diagnozė gali padėti veiksmingai valdyti simptomus ir pagerinti jų gyvenimo kokybę.
Nedvejodami kreipkitės į gydytoją, jei įtariate, kad jaunesniems asmenims kyla problemų, susijusių su sąnarių sveikata.
Koks yra ilgalaikis negydomo artrito poveikis?
Negydant artrito, laikui bėgant gali būti smarkiai pažeisti sąnariai.
Dėl to gali atsirasti lėtinis skausmas, sumažėti judrumas ir pasunkėti kasdienė veikla. Taip pat gali padidėti nuovargis ir sustingimas, todėl gali būti sunku išlikti aktyviam.
Kai kuriais atvejais negydomas artritas gali sukelti sąnarių deformacijas ar negalią.
Kad išvengtumėte šių ilgalaikių padarinių ir išsaugotumėte gyvenimo kokybę, būtina anksti kreiptis į gydytoją.
Ar artritas yra paveldimas arba genetinis?
Taip, artritas gali būti paveldimas arba genetinis. Jei kas nors jūsų šeimoje serga artritu, rizika susirgti artritu gali padidėti.
Genetiniai veiksniai gali turėti įtakos jūsų imuninės sistemos veikimui, todėl gali pasireikšti tokios ligos kaip reumatoidinis artritas. Tačiau tai negarantuoja, kad jums išsivystys artritas; gyvenimo būdo pasirinkimai ir aplinkos veiksniai taip pat gali būti svarbūs.
Turėdami informacijos apie savo šeimos istoriją, galite imtis aktyvių veiksmų, kad išsaugotumėte savo sąnarių sveikatą.
Ar yra natūralių priemonių nuo artrito skausmo?
Natūralios priemonės, tokios kaip ciberžolė, imbieras ir omega-3 riebalų rūgštys, gali palengvinti artrito skausmą. Jų įtraukimas į mitybą gali padėti sumažinti uždegimą.
Reguliari mankšta ir sveiko svorio palaikymas taip pat gali būti labai svarbūs malšinant skausmą. Be to, karščio ir šalčio terapija gali veiksmingai malšinti sąnarių skausmą.
Prieš išbandydami naujas priemones visada pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu, kad įsitikintumėte, jog jos jums tinka.
Kaip artritas veikia psichikos sveikatą ir gerovę?
Artritas gali turėti didelės įtakos jūsų psichikos sveikatai ir gerovei. Dėl lėtinio skausmo ir riboto judrumo galite patirti didesnį stresą, nerimą ar depresiją.
Dėl šių jausmų gali būti sunkiau mėgautis kasdiene veikla ar palaikyti santykius. Svarbu atpažinti šiuos emocinius iššūkius ir ieškoti paramos.
Ieškodami įveikos strategijų, nesvarbu, ar tai būtų terapija, paramos grupės, ar dėmesingo įsisąmoninimo praktika, galite veiksmingiau valdyti tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą.
