Autizmo spektro sutrikimas yra sudėtinga neurologinė raidos būklė, kuriai būdingi socialinės sąveikos sunkumai, bendravimo problemos ir įvairūs elgesio modeliai.
Ši būklė asmenims pasireiškia įvairiais būdais, todėl pasireiškia įvairus simptomų spektras.
Šiame pranešime nagrinėjami ASS simptomai, pagrindinės priežastys, susijusios su genetiniais ir aplinkos veiksniais, gydymo galimybės, pavyzdžiui, elgesio terapija ir medikamentinis gydymas, taip pat prevencinės strategijos, galinčios pagerinti rezultatus, įskaitant mažiau žinomų metodų, pavyzdžiui, vaistažolių papildų, tyrimą ir jų galimybes valdyti simptomus.
Straipsnis trumpai
- ASS simptomai: socialinės sąveikos sunkumai, pirmenybė rutinai, pasikartojantis elgesys, bendravimo sunkumai ir sensorinis jautrumas.
- ASS priežastis lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai, įskaitant šeimos istoriją ir prenatalinį tam tikrų medžiagų poveikį.
- Gydymas paprastai apima individualizuotus metodus, derinant elgesio terapiją, logopediją ir ergoterapiją, taip pat galimus vaistus.
- Prevencinės priemonės apima sveiko nėštumo praktiką, genetinį konsultavimą rizikos šeimoms ir ankstyvąją intervenciją dėl raidos atsilikimo.
- Mitybos pokyčiai, pavyzdžiui, GFCF dieta ir padidintas omega-3 vartojimas, gali padėti pagerinti ASS sergančių asmenų savijautą ir elgesį.
Simptomai
Atpažindami autizmo spektro sutrikimo (ASS) simptomus, galite pastebėti įvairialypį elgesį, kuris skiriasi priklausomai nuo asmens.
Socialinės sąveikos sunkumai gali pasireikšti tuo, kad gali būti sunku suprasti socialines užuominas arba palaikyti pokalbį. ASS turintiems asmenims gali labiau patikti rutina, todėl juos gali sutrikdyti aplinkos ar tvarkaraščio pokyčiai.
Gali būti stebimas pasikartojantis elgesys, pavyzdžiui, pliaukštelėjimas rankomis, supimasis ar daiktų rikiavimas į eilę. Kai kurie gali intensyviai domėtis tam tikromis temomis ir valandų valandas skirti jų mokymuisi.
Bendravimo sunkumai gali būti įvairūs – nuo vėluojančios kalbos iki sunkumų veiksmingai vartoti kalbą.
Taip pat dažnai pasitaiko jutiminio jautrumo atvejų; ASS turintis asmuo gali stipriai reaguoti į tam tikrus garsus, tekstūras ar šviesą. Kai kurie simptomai gali pasireikšti ankstyvoje vaikystėje, kiti – tik vėliau.
Šių požymių žinojimas yra labai svarbus ieškant paramos ir supratimo. Jei įtariate, kad pažįstamam žmogui pasireiškia šie simptomai, ankstyva intervencija gali turėti didelės įtakos jo vystymuisi ir gyvenimo kokybei.
Priežastys
Tikslios autizmo spektro sutrikimo (ASS) priežastys vis dar neaiškios, tačiau svarbų vaidmenį gali atlikti genetinių ir aplinkos veiksnių derinys.
Prie ASS gali prisidėti genetika, nes tam tikri genai yra susiję su šiuo sutrikimu, o turint autizmu sergančių šeimos narių rizika gali padidėti.
Aplinkos veiksniai, kuriuos tyrinėja mokslininkai, yra šie:
- Prenatalinis poveikis: Nėštumo metu vartojami tam tikri vaistai ar infekcijos gali padidinti riziką.
- Vyresnis tėvų amžius: Vyresnio amžiaus tėvai gali turėti didesnę tikimybę susilaukti ASS turinčių vaikų.
- Mažas gimimo svoris: kūdikiams, gimusiems mažesnio svorio, gali kilti didesnė rizika.
- Aplinkos toksinai: sunkiųjų metalų ar cheminių medžiagų poveikis gali turėti įtakos vystymuisi.
Svarbu suprasti šiuos veiksnius, nes tikimybę susirgti ASS gali lemti daugybė veiksnių.
Šios žinios gali padėti didinti informuotumą ir paramą tiems, kurie kenčia nuo šio sutrikimo.
Gydymas
Veiksmingas autizmo spektro sutrikimo (ASS) gydymas paprastai apima individualų požiūrį, kuris gali apimti individualiems poreikiams pritaikytų gydymo būdų derinį.
Elgesio terapija, pavyzdžiui, taikomoji elgesio analizė (ABA), gali padėti pagerinti socialinius įgūdžius ir bendravimą.
Logopedija gali pagerinti verbalinį ir neverbalinį bendravimą, o ergoterapija – kasdienio gyvenimo įgūdžius ir sensorinę integraciją.
Tam tikriems simptomams, pavyzdžiui, nerimui ar su dėmesiu susijusioms problemoms, gydyti gali būti skiriami vaistai.
Labai svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, kuris supranta ASS sudėtingumą, kad būtų parinkti tinkami vaistai ir tinkama dozė.
Be to, šeimos, draugų ir paramos grupių parama gali gerokai pagerinti jūsų patirtį.
Stipraus paramos tinklo kūrimas ir savišvieta apie ASS gali padėti sukurti suprantamesnę aplinką.
Prevencija
Autizmo spektro sutrikimo (ASS) prevencija gali apimti kelis bendros sveikatos stiprinimo veiksmus, nors nėra garantuoto būdo, kaip užkirsti kelią šiam sutrikimui.
Štai pagrindiniai veiksmai, kurių galite imtis:
- Užtikrinkite tinkamą prenatalinę priežiūrą, subalansuotą mitybą, venkite alkoholio ir narkotikų nėštumo metu.
- Būkite informuoti: naujausi moksliniai tyrimai apie ASS gali padėti suprasti rizikos veiksnius ir priimti pagrįstus sprendimus.
- Genetinės konsultacijos: Jei šeimoje yra sergančiųjų ASS ar susijusiais sutrikimais, apsvarstykite galimybę pasinaudoti genetinėmis konsultacijomis, kad suprastumėte galimą riziką.
- Ankstyvoji intervencija: Ankstyvieji raidos atsilikimo požymiai gali padėti laiku suteikti pagalbą, o tai gali turėti teigiamos įtakos rezultatams.
Vaistažolių papildai simptomų malšinimui
Svarstant apie natūralias priemones autizmo spektro sutrikimo (ASS) simptomams palengvinti, yra įvairių vaistažolių papildų ir dietos variantų, kurie gali būti naudingi.
Nors tyrimai tebevykdomi, žinoma, kad kai kurios natūralios priemonės padeda valdyti tam tikrus su ASS susijusius simptomus. Pavyzdžiui, manoma, kad omega-3 riebalų rūgštys, kurių dažnai randama žuvų taukų papilduose, padeda palaikyti kognityvines funkcijas ir emocinį reguliavimą. Be to, probiotikai gali pagerinti žarnyno sveikatą, kuri, kaip rodo kai kurie tyrimai, gali būti susijusi su elgesio pagerėjimu.
Kalbant apie vaistinius preparatus, kai kurie asmenys sėkmingai vartoja tokius papildus kaip L-teaninas, žinomas dėl savo raminamojo poveikio, ir magnis, kuris gali padėti sumažinti nerimą ir atsipalaidavimą.
Be to, tokie produktai kaip valerijono šaknis ir ramunėlės taip pat laikomi raminančiomis savybėmis.
Jei jūs ar jūsų artimas žmogus ieško galimybių, būtina pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu, kad būtų nustatytos tinkamiausios priemonės ir papildai, pritaikyti individualiems poreikiams.
Dietos, kurios gali padėti
Dietos, kurios gali padėti gijimo procesui arba nesukelti dar didesnės žalos sergant autizmo spektro sutrikimu (ASS), yra šios: dieta be glitimo ir kazeino (GFCF), specifinė angliavandenių dieta (SCD), Viduržemio jūros regiono dieta ir ketogeninė dieta.
Dieta be glitimo ir kazeino gali padėti sumažinti virškinimo problemas ir uždegimą, todėl gali pagerėti elgesys ir bendravimas.
Specifinė angliavandenių dieta orientuota į lengvai virškinamą maistą, kuris gali padėti pagerinti žarnyno sveikatą ir bendrą savijautą.
Viduržemio jūros regiono dieta, kurioje gausu vaisių, daržovių ir sveikų riebalų, palaiko smegenų sveikatą ir gali pagerinti nuotaiką bei kognityvines funkcijas.
Ketogeninė dieta, kurioje gausu riebalų ir mažai angliavandenių, gali pagerinti dėmesio koncentraciją ir sumažinti kai kurių ASS sergančių asmenų hiperaktyvumą.
Maistas ir gėrimai, kurie gali padėti
Maistas ir gėrimai, kurie gali padėti autizmo spektro sutrikimu sergantiems asmenims, yra omega-3 riebalų rūgštys (esančios žuvų taukuose), probiotikai (iš jogurto ir fermentuotų maisto produktų), ramunėlių arbata, ciberžolė ir žalios lapinės daržovės.
Žinoma, kad omega-3 riebalų rūgštys palaiko smegenų sveikatą, gali sumažinti hiperaktyvumą ir pagerinti socialinius įgūdžius.
Probiotikai gali pagerinti žarnyno sveikatą, kuri dažnai siejama su nuotaika ir elgesiu, ir padėti stabilizuoti emocines reakcijas.
Ramunėlių arbata pasižymi raminamosiomis savybėmis, kurios gali mažinti nerimą ir skatinti geresnį miegą, taip prisidedant prie bendros gerovės.
Ciberžolė, pasižyminti priešuždegiminėmis savybėmis, gali palengvinti kai kuriuos su ASS susijusius elgesio simptomus.
Žaliosios lapinės daržovės pasižymi pagrindinėmis maistinėmis medžiagomis, palaikančiomis bendrą sveikatą ir kognityvines funkcijas.
Dažnai užduodami klausimai
Ar ASS turintys asmenys gali gyventi savarankišką gyvenimą?
Taip, ASD sergantys asmenys gali gyventi savarankiškai, jei jiems suteikiama tinkama parama ir ištekliai.
Daugelis žmonių gali išsiugdyti įgūdžių ir strategijų, padedančių veiksmingai atlikti kasdienes užduotis. Svarbu sutelkti dėmesį į stipriąsias puses ir pomėgius, nes jie gali būti asmeninio augimo gairės.
Turėdami galimybę gauti išsilavinimą, profesinį mokymą ir socialinę paramą, asmenys gali ugdyti savarankiškumą ir kurti visavertį gyvenimą.
Kiekvieno žmogaus kelionė yra unikali, tačiau savarankiškumas yra visiškai įmanomas.
Kaip ASS veikia socialinių įgūdžių vystymąsi?
ASS gali turėti didelę įtaką socialinių įgūdžių vystymuisi.
ASS turintiems asmenims gali būti sunku suprasti socialines užuominas, palaikyti pokalbius ir suprasti kūno kalbą, todėl gali kilti sunkumų užmezgant draugystę ir orientuojantis socialinėse situacijose.
Šiuos įgūdžius pagerinti gali padėti socialinių sąveikų praktika, grįžtamojo ryšio ieškojimas ir dalyvavimas grupinėje veikloje.
Gavę paramą ir laiko, asmenys gali išsiugdyti šiuos įgūdžius ir pagerinti savo bendrą socialinę patirtį, todėl ryšiai taps naudingesni.
Ar yra genetinis ryšys su autizmo spektro sutrikimu?
Taip, gali būti, kad autizmas turi genetinį ryšį. Tyrimai rodo, kad genetika vaidina svarbų vaidmenį vystantis autizmui.
Tyrimai rodo, kad autizmas dažniau diagnozuojamas asmenims, kurių šeimoje yra buvę autizmo atvejų. Tam tikrų genų pokyčiai gali turėti įtakos smegenų vystymuisi ir funkcijai, o tai lemia šią ligą.
Nors aplinkos veiksniai taip pat gali būti svarbūs, genetinių komponentų supratimas padeda mokslininkams ištirti galimas priežastis ir pagerinti pagalbą sergantiems asmenims.
Kokie yra dažniausiai pasitaikantys klaidingi įsitikinimai apie AsD?
Autizmas nereiškia empatijos trūkumo – tai klaidinga nuomonė. Daugelis autizmu sergančių asmenų gali jausti gilius jausmus, bet išreikšti juos kitaip.
Kitas paplitęs mitas yra tas, kad visi autistai turi saviugdos gebėjimų; tai toli gražu nėra tiesa. Be to, autizmas yra ne tik vaikystės būklė; jis gali paveikti asmenis visą gyvenimą.
Galiausiai kai kurie mano, kad vakcinos sukelia autizmą, tačiau išsamūs tyrimai gali paneigti šią mintį. Supratimas apie šiuos klaidingus įsitikinimus gali padėti susidaryti tikslesnį požiūrį.
Kaip šeimos nariai gali padėti AsD sergančiam asmeniui?
Šeimos nariai gali padėti ASS sergančiam asmeniui teikdami supratimą ir empatiją.
Pradėkite nuo to, kad išklausysite jų poreikius ir gerbsite jų jausmus. Sukurkite struktūruotą aplinką, kuri gali sumažinti nerimą, ir nuraminkite sunkiais momentais.
Skatinkite jų pomėgius ir džiaukitės jų pasiekimais, kad ir kokie maži jie būtų. Svarbu atvirai bendrauti, kad jie žinotų, jog esate šalia.
