Skip to content

Disfagija (rijimo problemos): Simptomai, priežastys, gydymas, prevencija

  • 8 min read

Disfagija – tai medicininis terminas, reiškiantis rijimo sunkumus, kurie gali turėti didelės įtakos žmogaus gyvenimo kokybei. Disfagijos simptomai gali būti šie: gerklėje įstrigusio maisto pojūtis, skausmingas rijimas ir pasikartojantis kosulys valgio metu.

Šios būklės priežastys gali būti labai įvairios ir dažnai apima tokius veiksnius kaip neurologiniai sutrikimai ar su senėjimu susijęs raumenų susilpnėjimas. Disfagijos gydymo būdų yra įvairių, taip pat galima taikyti veiksmingas prevencijos strategijas. Natūralios priemonės gali suteikti papildomą palengvėjimą kenčiantiems nuo šios būklės.

Disfagijos simptomai, jos priežastys, gydymo galimybės ir prevencijos būdai nagrinėjami šiame pranešime.

Straipsnis trumpai

  • Disfagijos simptomai: skausmingas rijimas, gerklėje įstrigęs maistas, dažnas kosulys, balso pokyčiai ir netyčinis svorio kritimas.
  • Disfagijos priežastys gali būti įvairios: neurologiniai sutrikimai, struktūrinės problemos, GERL, senėjimas ir tam tikri vaistai, turintys įtakos rijimui.
  • Gydymo būdai: rijimo terapija, dietos keitimas, vaistai nuo uždegimo, chirurginės intervencijos, o sunkiais atvejais – maitinimo vamzdeliai.
  • Prevencinės strategijos apima subalansuotą mitybą, hidrataciją, taisyklingą valgymo pozą, kruopštų kramtymą ir kuo mažiau trukdžių valgant.
  • Žolelių arbatos ir minkštas maistas, pavyzdžiui, kokteiliai, trintos sriubos ir minkšti vaisiai, gali padėti sumažinti rijimo sunkumus.

Simptomai

Jei įtariate disfagiją, atkreipkite dėmesį į skausmingą ar nemalonų rijimą, vadinamą odynofagija, dėl kurio gali varginti valgymas.

Kitas svarbus požymis – sunkus rijimas, kai jaučiama, kad maistas įstrigo gerklėje ar krūtinėje. Dažnas kosulys arba dusulys valgant ar geriant taip pat gali rodyti problemą.

Balso pokyčiai po rijimo, pavyzdžiui, užkimęs ar „šlapias” balsas, gali rodyti, kad į kvėpavimo takus pateko maisto ar skysčio. Su rijimo sutrikimais gali būti susijęs dažnas rėmuo ar regurgitacija.

Be to, jei pradedate vengti tam tikrų maisto produktų, ypač tų, kuriuos sunku nuryti, arba jei neplanuotai lieknėjate, gali būti, kad laikas kreiptis į gydytoją.

Stebėkite, ar geriate vandens, nes pasunkėjęs rijimas gali sukelti dehidrataciją.

Galiausiai atkreipkite dėmesį į aspiracijos požymius, tokius kaip švokštimas ar kvėpavimo sutrikimai po valgio, nes tai gali reikšti sunkesnes komplikacijas. Ankstyvas šių simptomų šalinimas gali padėti pasiekti geresnių rezultatų.

Priežastys

Disfagiją gali sukelti įvairios pagrindinės ligos, todėl siekiant veiksmingo gydymo labai svarbu nustatyti pagrindinę priežastį.

Rijimo sunkumų gali kilti dėl neurologinių sutrikimų, pavyzdžiui, Parkinsono ligos ar išsėtinės sklerozės, kurie gali paveikti rijimo raumenis ir nervus.

Struktūrinės problemos, pavyzdžiui, stemplės susiaurėjimai, navikai ar uždegimai, gali užkimšti arba susiaurinti stemplę ir trukdyti maistui praeiti.

Be to, tokios ligos kaip gastroezofaginio refliukso liga (GERL) gali sukelti uždegimą ir diskomfortą, o tai dar labiau apsunkina rijimą.

Senėjimas taip pat gali turėti įtakos rijimo sutrikimams, nes gerklės raumenys laikui bėgant gali susilpnėti.

Disfagiją gali sukelti ir tam tikri vaistai, galintys sukelti burnos džiūvimą arba paveikti raumenų funkciją.

Kai kuriais atvejais disfagija gali atsirasti po insulto, kai sutrinka rijimo koordinacija ir kontrolė.

Labai svarbu nustatyti konkrečią priežastį, nes nuo to priklauso, kaip veiksmingai valdyti rijimo sunkumus.

Supratimas apie šias pagrindines problemas gali padėti ieškoti tinkamos priežiūros ir paramos.

Gydymas

Nustatyti disfagijos priežastį yra labai svarbu, kad gydymas būtų veiksmingas. Kai kartu su gydytoju nustatysite pagrindinę problemą, galėsite ištirti įvairias gydymo galimybes, pritaikytas jūsų poreikiams.

Jei priežastis yra raumenų ar nervų sutrikimai, gali būti rekomenduojamas rijimo gydymas pas logopedą, kad būtų pagerinta rijimo technika ir stiprumas.

Taip pat gali padėti mitybos pokyčiai. Gali tekti pereiti prie minkštesnio maisto ar tirštesnių skysčių, kad palengvintumėte rijimą.

Jei dėl uždegimo ar rūgšties refliukso kyla rijimo sunkumų, gali būti paskirti vaistai. Esant struktūriniams pakitimams, gali būti svarstoma galimybė atlikti chirurginę operaciją.

Sunkiais disfagijos atvejais, siekiant užtikrinti tinkamą mitybą, gali būti rekomenduojamas maitinimo vamzdelis.

Palaikykite atvirą bendravimą su gydytoju, nes reguliarūs vizitai padės stebėti jūsų pažangą ir prireikus koreguoti gydymo planą.

Pasirinkę tinkamą metodą, galite veiksmingai valdyti disfagiją ir pagerinti savo gyvenimo kokybę.

Prevencija

Norint išvengti disfagijos, reikia laikytis sveikos gyvensenos ir nepamiršti rijimo technikos. Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų ir liesų baltymų, gali palaikyti bendrą sveikatą. Svarbu gerti vandens, nes dėl dehidratacijos gali pasunkėti rijimo problemos. Reguliari mankšta gali padėti sustiprinti raumenis, įskaitant ryjimo raumenis.

Valgant labai svarbi laikysena; sėdėjimas tiesiai ir neskubėjimas su kiekvienu kąsniu gali sumažinti užspringimo riziką ir pagerinti rijimo gebėjimą. Prieš nuryjant maistą būtina jį kruopščiai kramtyti, nes taip maistas suskaidomas į mažesnius, lengviau suvaldomus gabalėlius.

Jei turite sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, GERL arba neurologinių sutrikimų, glaudžiai bendradarbiaukite su gydytoju, kad išspręstumėte šias problemas ir sumažintumėte riziką susirgti disfagija. Be to, rijimo pratimai gali sustiprinti gerklės raumenis ir pagerinti rijimo funkciją.

Galiausiai, valgydami venkite išsiblaškymo. Sutelkę dėmesį tik į valgį galite geriau įsidėmėti rijimą ir išvengti nelaimingų atsitikimų. Įtraukę šias strategijas į kasdienę rutiną, galite veiksmingai sumažinti riziką patirti rijimo sutrikimų.

Žolelių arbatos, padedančios nuryti

Jei susiduriate su rijimo sunkumais, jums gali padėti tam tikros vaistažolių arbatos. Nors nėra konkrečių visuotinai pripažintų natūralių vaistų nuo rijimo sunkumų, kai kurios vaistažolių arbatos, pavyzdžiui, ramunėlių ir šlamučių, gali nuraminti gerklę ir paskatinti jos drėkinimą.

Be vaistažolių arbatų, yra įvairių vaistinių preparatų ir maisto papildų, kurie gali padėti ryti. Pavyzdžiui, į skysčius galima įmaišyti tirštiklių, kad juos būtų lengviau nuryti.

Kai kurie be recepto parduodami produktai, pavyzdžiui, „SimplyThick” arba „Thick-It”. Be to, tokie papildai, kaip virškinimo fermentai, gali padėti pagerinti bendrą virškinimą, o tai netiesiogiai palengvina rijimą, nes sumažina diskomfortą.

Svarbu pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu, kad gautumėte asmeninį patarimą ir gydymo galimybes, pritaikytas konkrečiai jūsų situacijai.

Dietos, kurios gali padėti

Dietos, kurios gali padėti gijimo procesui ir nesukelti dar didesnės žalos disfagijai, yra minkštos dietos, tyrelės, skystos dietos ir daug kalorijų turinčios dietos.

Šios dietos gali padėti užtikrinant lengviau nuryjamą maistą, mažinant užspringimo riziką, užtikrinant tinkamą mitybą ir hidrataciją, prisitaikant prie asmenų, kuriems sunku kramtyti ar ryti, ir prireikus skatinant išlaikyti ar priaugti svorio.

Maistas ir gėrimai, kurie gali padėti

  1. Žolelių arbatos, pavyzdžiui, ramunėlių, imbiero, pipirmėčių ir šlamučių arbata.
  2. Minkšti vaisiai, pavyzdžiui, bananai ir obuolių padažas.
  3. Kokteiliai iš jogurto ir sumaišytų vaisių.
  4. Trintos sriubos ir sultiniai.
  5. Avižiniai dribsniai arba kvietinė grietinėlė.
  6. Bulvių košė arba saldžiosios bulvės.
  7. Minkštai virtos daržovės, pavyzdžiui, morkos arba cukinijos.
  8. Pudingas arba kremas.
  9. Obuolių padažas arba kitų vaisių tyrės.
  10. Ledai arba jogurtas.

Žolelių arbatos gali būti raminančios, drėkinančios ir galinčios turėti gydomąjį poveikį, palengvinantį rijimo sunkumus. Ramunėlių ir imbiero arbata pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, kurios gali sumažinti gerklės dirginimą, o pipirmėčių arbata gali atpalaiduoti gerklės raumenis.

Slidžiųjų dilgėlių arbata gali padengti gerklę ir palengvinti rijimą. Minkštus vaisius, pavyzdžiui, bananus ir obuolių padažą, lengva nuryti, juose gausu maistingųjų medžiagų, o vaisių ir jogurto kokteiliai yra skanus būdas vartoti vaisius ir jogurtą nerizikuojant užspringti.

Tirštos sriubos yra šiltos ir maistingos, todėl jas lengviau nuryti. Avižiniai dribsniai ir bulvių košė yra raminantis, minkštas maistas, kurį lengva virškinti. Virtas daržoves galima paruošti pakankamai minkštas, kad jas būtų galima nesunkiai nuryti, o tokie desertai, kaip pudingas ir jogurtas, yra saldus pasirinkimas, kurį taip pat lengva nuryti.

Visada pasikonsultuokite su sveikatos priežiūros specialistu, kad mityba atitiktų individualius poreikius.

Dažnai užduodami klausimai

Ar disfagija gali atsirasti po insulto arba neurologinės ligos?

Taip, disfagija gali pasireikšti po insulto ar bet kokios neurologinės ligos.

Insultas gali paveikti už rijimą atsakingus raumenis ir nervus. Jums gali būti sunku kramtyti arba nuryti maistą ir skysčius.

Tai gali sukelti užspringimą, aspiraciją ar net prastą mitybą.

Svarbu kreiptis pagalbos į gydytoją, kuris gali įvertinti jūsų situaciją ir rekomenduoti tinkamas gydymo priemones rijimo funkcijai pagerinti.

Kokių maisto produktų turėčiau vengti, jei sergu disfagija?

Jei sergate disfagija, geriausia vengti sausų, kietų ar trapių maisto produktų, tokių kaip duona, krekeriai ir tam tikra mėsa.

Taip pat galite vengti lipnių produktų, pavyzdžiui, žemės riešutų sviesto, ir kietų vaisių ar daržovių, kuriuos reikia ilgai kramtyti.

Diskomfortą gali sukelti ir per karštas ar per šaltas maistas.

Vietoj to rinkitės minkštesnius ir švelnesnius maisto produktus, kuriuos lengviau nuryti ir kurie padės efektyviau valdyti mitybą.

Ar disfagija yra dažna vyresnio amžiaus žmonių būklė?

Taip, disfagija gali būti gana dažna vyresnio amžiaus žmonių liga.

Su amžiumi įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, susilpnėję raumenys ar sveikatos būklė, gali apsunkinti rijimą.

Svarbu žinoti apie šią problemą, nes jos nesprendžiant gali kilti rimtų komplikacijų.

Jei jums arba jūsų pažįstamam žmogui sunku ryti, patartina kreiptis į gydytoją, kad jis tinkamai įvertintų ir suteiktų pagalbą.

Ankstyva intervencija gali būti labai svarbi.

Kaip sveikatos priežiūros specialistai diagnozuoja disfagiją?

Gydytojas gali diagnozuoti disfagiją taikydamas sisteminį metodą.

Kai apsilankote pas gydytoją, jis gali pradėti klausinėti apie jūsų simptomus ir ligos istoriją. Gydytojas gali atlikti fizinę apžiūrą ir ieškoti bet kokių požymių, susijusių su rijimo problemomis.

Norėdami susidaryti aiškesnį vaizdą, jie gali rekomenduoti atlikti tokius tyrimus, kaip bario rijimo tyrimas arba endoskopija, kurie padeda vizualizuoti gerklę ir stemplę.

Toks kruopštus požiūris gali garantuoti, kad jie tiksliai nustatys diagnozę ir pritaikys gydymo planą tik jums.

Ar gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti veiksmingai valdyti disfagijos simptomus?

Taip, gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti veiksmingai valdyti disfagijos simptomus.

Galite apsvarstyti galimybę pakoreguoti savo mitybą, kad į ją būtų įtraukti minkštesni maisto produktai, kuriuos lengviau nuryti. Taip pat labai svarbu gerti vandenį, todėl nepamirškite gerti daug skysčių.

Valgymas mažesniais kiekiais ir dažniau taip pat gali sumažinti diskomfortą. Be to, susitelkti į rijimą gali padėti sąmoningas valgymas, pavyzdžiui, neskubant ir vengiant išsiblaškymo.

Šie pokyčiai gali pagerinti jūsų bendrą patirtį ir padaryti valgymą malonesnį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *