Skip to content

Ebolos virusinė liga: Simptomai, priežastys, gydymas, prevencija

  • 7 min read

Ebolos virusinė liga (EVD) yra sunki ir dažnai mirtina Ebolos viruso sukelta liga, kuriai būdingi tokie simptomai kaip karščiavimas, virškinamojo trakto sutrikimai ir hemoraginiai reiškiniai.

EVD supratimas apima jos simptomų atpažinimą, viruso priežastis, esamas gydymo galimybes ir veiksmingas prevencijos strategijas. Simptomai gali pasireikšti praėjus kelioms dienoms po užsikrėtimo, todėl kyla susirūpinimas dėl perdavimo, ypač per kūno skysčius.

Gydymas išlieka labai svarbus ir dažnai priklauso nuo savalaikės medicininės intervencijos. Be to, galimas vaistažolių infuzijų vaidmuo sveikstant ir jų vieta bendrame su EVD susijusiame diskurse taip pat yra svarbūs.

Ebolos virusinės ligos (EVD) simptomai, priežastys, gydymo galimybės ir prevencijos strategijos nagrinėjamos šiame įraše.

Straipsnis trumpai

  • Ebolos simptomai: karščiavimas, šaltkrėtis, galvos skausmas ir virškinimo trakto sutrikimai, dažnai pasireiškiantys praėjus 2-21 dienai po užsikrėtimo.
  • Virusas pirmiausia perduodamas nuo vaisėdžių šikšnosparnių ir per sąlytį su infekuotais kūno skysčiais.
  • Siekiant pagerinti Ebolos virusu sergančių pacientų išgyvenamumą, būtina nedelsiant suteikti medicininę pagalbą ir palaikomąją priežiūrą.
  • Prevencinės priemonės – vengti artimo kontakto su sergančiaisiais ir laikytis geros higienos.
  • Žolelių užpilai ir maistingomis medžiagomis turtinga mityba gali padėti pasveikti, tačiau įrodytų natūralių vaistų nuo Ebolos nėra.

Simptomai

Ebolos virusinės ligos simptomai gali pasireikšti staiga, paprastai praėjus 2-21 dienai po užsikrėtimo. Gali pasireikšti karščiavimas, kuris dažnai viršija 38,6 °C (101,5 °F), šaltkrėtis, galvos ir raumenų skausmai.

Ligai progresuojant gali atsirasti virškinimo trakto simptomų, įskaitant pykinimą, vėmimą ir viduriavimą, kurie gali sukelti dehidrataciją. Taip pat gali pasireikšti pilvo skausmas ir apetito praradimas.

Sunkiais atvejais galite pastebėti vidinį ir išorinį kraujavimą, pavyzdžiui, kraują vėmale ar išmatose, kraujavimą iš dantenų ir nosies. Taip pat gali atsirasti odos bėrimas.

Labai svarbu anksti pastebėti šiuos simptomus, nes tai gali labai pagerinti jūsų pasveikimo galimybes. Jei įtariate, kad turėjote Ebolos viruso sąlytį, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Suprasdami šiuos simptomus galėsite veikti greitai ir taip apsaugoti savo ir aplinkinių sveikatą.

Priežastys

Ebolos virusinės ligos priežastys yra labai svarbios prevencijai ir kontrolei. Pagrindinė šios virusinės infekcijos priežastis yra Ebolos virusas, kuris daugiausia aptinkamas vaisėdžiuose šikšnosparniuose.

Kontaktas su užsikrėtusiais gyvūnais, tokiais kaip šikšnosparniai ar primatai, gali padidinti užsikrėtimo riziką. Žmogus žmogui gali užsikrėsti per sąlytį su užsikrėtusio asmens kūno skysčiais, įskaitant kraują, prakaitą, seiles, šlapimą ar vėmimą.

Slaugant Ebola liga sergantį asmenį arba dirbant su mirusio paciento kūnu, gali labai padidėti tikimybė užsikrėsti šiuo virusu. Epidemijos protrūkiai dažniausiai kyla tose vietovėse, kur sveikatos priežiūros sistemos prastos ir ištekliai riboti, todėl suvaldyti viruso plitimą sunkiau.

Be to, keliaujant į užkrėstus regionus gali kilti pavojus, jei nebūsite atsargūs.

Gydymas

Gydant Ebolos virusinę ligą reikia skubios medicininės pagalbos, kad būtų pagerintas išgyvenamumas. Jei jums arba jūsų pažįstamam asmeniui pasireiškia simptomai, nedelsdami kreipkitės pagalbos. Gydytojai paprastai atlieka tyrimus, kad patvirtintų diagnozę ir įvertintų ligos sunkumą.

Labai svarbus palaikomasis gydymas, įskaitant vandens gėrimą hidratacijai palaikyti, elektrolitų balansavimą ir mitybos palaikymą. Kad išvengtumėte dehidratacijos, jums gali būti leidžiami skysčiai į veną, be to, tikriausiai būsite atidžiai stebimi dėl bet kokių komplikacijų. Taip pat gali būti skiriami skausmą malšinantys ir karščiavimą mažinantys vaistai.

Kai kuriais atvejais gali būti taikomas antivirusinis gydymas ir eksperimentinė terapija. JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) patvirtino tokius vaistus kaip „Inmazeb” ir „Ebanga”, kurie pasirodė esantys veiksmingi gydant Ebolą. Šie vaistai gali pagerinti gydymo rezultatus, ypač jei pradedami taikyti anksti.

Gali prireikti izoliacijos, kad virusas neplistų kitiems. Gydytojai imsis atsargumo priemonių, kad apsisaugotų jus gydydami.

Prevencija

Ebolos virusinės ligos prevencija yra labai svarbi asmens sveikatai ir visuomenės saugumui. Kad apsaugotumėte save ir kitus, venkite artimo kontakto su asmenimis, kuriems pasireiškia tokie simptomai kaip karščiavimas, vėmimas ar viduriavimas, ypač tais, kurie keliavo iš ligos protrūkio regionų.

Laikykitės geros higienos: dažnai plaukite rankas su muilu ir vandeniu arba naudokite rankų dezinfekavimo priemones, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 60 % alkoholio.

Tose vietovėse, kur paplitusi Ebolos karštligė, prižiūrint užsikrėtusius asmenis arba dirbant su jų kūno skysčiais gali prireikti dėvėti apsauginius drabužius, pavyzdžiui, kaukes ir pirštines.

Venkite vartoti krūmokšnių mėsą, nes joje gali būti viruso užkrato.

Švieskite save ir savo bendruomenę apie Ebolos virusą, dalydamiesi informacija, kaip atpažinti simptomus ir kaip svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Būkite informuoti apie skiepus ir prevencines priemones, kurias rekomenduoja sveikatos priežiūros institucijos.

Vaistažolių užpilai atsigavimui

Kai sveikstate po Ebolos virusinės ligos, jūsų mityba vaidina labai svarbų vaidmenį gijimo procese. Nors nėra konkrečių natūralių priemonių, kurios, kaip įrodyta, padėtų išgydyti Ebolos virusą, tam tikri vaistažolių užpilai gali suteikti svarbių maistinių medžiagų ir drėkinimo, padėti atkurti jėgas.

Kai kurie vaistažolių užpilai, pavyzdžiui, imbiero arbata, ramunėlių ir pipirmėčių, gali pasižymėti raminamuoju poveikiu ir palengvinti virškinimą. Be to, vitaminais ir mineralais turtingi maisto produktai, pavyzdžiui, vaisiai ir daržovės, gali padėti jūsų imuninei sistemai.

Atsigauti taip pat gali padėti vaistai ir maisto papildai. Pavyzdžiui, rehidracijos tirpalai ir elektrolitų gėrimai yra labai svarbūs norint papildyti prarastus skysčius.

Tokie papildai kaip vitaminas C, cinkas ir probiotikai gali sustiprinti jūsų imuninę sveikatą ir padėti atsigauti. Visada pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu, prieš pradėdami bet kokį naują gydymą ar papildų vartojimą sveikimo metu.

Dietos, kurios gali padėti

Štai keletas dietų, kurios gali padėti Ebolos virusinės ligos gydymo procese: maistinių medžiagų turtinga dieta, kurioje gausu vaisių ir daržovių, daug baltymų turinti dieta, padedanti atkurti audinius, drėkinanti dieta, įskaitant sultinius ir žolelių arbatas, ir priešuždegiminė dieta su tokiais maisto produktais kaip ciberžolė ir imbieras.

Šios dietos gali padėti, nes aprūpina būtiniausiais vitaminais ir mineralais, kurie stiprina imuninę sistemą, skatina raumenų atsistatymą ir audinių atsistatymą vartojant pakankamai baltymų, palaiko tinkamą hidratacijos lygį organizmo funkcijoms palaikyti ir mažina organizmo uždegimą, kuris gali padėti bendram gijimo procesui.

Maisto produktai ir gėrimai, kurie gali padėti

Maisto produktai ir gėrimai, kurie gali padėti Ebolos virusinės ligos gijimo procese: imbieras, pipirmėčių arbata, ramunėlės, ciberžolė, citrinžolė ir hibiskus.

Imbieras pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, padeda malšinti pykinimą ir gerina virškinimą.

Pipirmėčių arbata gali palengvinti virškinamojo trakto diskomfortą ir paskatinti atsipalaidavimą, kuris naudingas sveikimo metu.

Ramunėlių arbata ne tik palaiko miegą, bet ir padeda sumažinti nerimą – dažną problemą, su kuria susiduriama gijimo proceso metu.

Ciberžolė pasižymi galingais antioksidantais, kurie gali padėti kovoti su infekcijomis.

Žolelių užpilai iš citrinžolių arba hibiskų suteikia drėkinimo ir būtinų vitaminų, kurie yra labai svarbūs atsigavimui.

Visada įsitikinkite, kad naudojate šviežias arba džiovintas žoleles ir mirkykite jas karštame vandenyje bent 10 minučių, kad išgautumėte visą jų naudą.

Dažnai užduodami klausimai

Ar pasveikus Ebolos virusas gali būti perduodamas per lytinius santykius?

Taip, pasveikus Ebolos virusas gali būti perduodamas per lytinius santykius.

Jei pasveikote, virusas tam tikruose kūno skysčiuose, įskaitant spermą, gali išlikti kelis mėnesius.

Labai svarbu praktikuoti saugius lytinius santykius ir bendrauti su partneriu apie savo sveikatos istoriją.

Net jei jaučiatės gerai, užsikrėtimo rizika gali išlikti, todėl apsisaugojimo priemonės yra protingas pasirinkimas, kol nepasitikrinsite ir negausite gydytojo rekomendacijos, patvirtinančios, kad nebesate užkrečiamas.

Kokia yra Ebolos virusinės ligos išgyvenamumo tikimybė?

Ebolos virusinės ligos išgyvenamumas gali svyruoti nuo 25 % iki 90 %, priklausomai nuo tokių veiksnių, kaip štamas ir gydymo savalaikiškumas.

Ankstyvas ligos nustatymas ir palaikomasis gydymas gali smarkiai padidinti jūsų šansus.

Jei nerimaujate dėl poveikio ar simptomų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją, kad padidintumėte savo išgyvenimo galimybes ir užtikrintumėte geriausią įmanomą rezultatą.

Ar yra skiepų nuo Ebolos?

Taip, gali būti vakcinų nuo Ebolos. Galbūt esate girdėję apie rVSV-ZEBOV vakciną, kuri gali būti veiksminga užkertant kelią šiai ligai.

Skiepydamiesi ne tik apsisaugote, bet ir padedate pažaboti ligos protrūkius. Sveikatos organizacijos dažnai gali rekomenduoti skiepytis tiems, kuriems yra didesnė rizika, arba protrūkių metu.

Tai labai svarbi priemonė valdant visuomenės sveikatą ir užtikrinant bendruomenės saugumą Ebolos grėsmės metu.

Kiek laiko Ebolos virusas gali išgyventi už kūno ribų?

Priklausomai nuo aplinkos, Ebolos virusas už organizmo ribų gali išgyventi skirtingą laiką.

Drėgnoje aplinkoje jis gali išsilaikyti kelias valandas, o sausoje aplinkoje jo gyvavimo trukmė gali gerokai sutrumpėti.

Turėtumėte nepamiršti, kad virusu užkrėsti paviršiai gali kelti pavojų, todėl būtina juos tinkamai dezinfekuoti.

Visada laikykitės saugos nurodymų, kad sumažintumėte galimą sąlytį ir bet kokioje situacijoje apsaugotumėte save ir kitus.

Kokie istoriniai Ebolos viruso protrūkiai įvyko?

Per visą istoriją įvyko keli reikšmingi Ebolos protrūkiai. Pirmasis pripažintas protrūkis galėjo įvykti 1976 m. Sudane ir Zaire.

Nuo to laiko protrūkiai galėjo kilti įvairiose Afrikos šalyse, o Vakarų Afrikos protrūkis 2014-2016 m. buvo didžiausias, juo užsikrėtė daugiau kaip 28 000 žmonių.

Šių protrūkių supratimas gali padėti suvokti viruso poveikį ir tebesitęsiančius iššūkius kontroliuojant jo plitimą užkrėstuose regionuose.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *