Galvos svaigimas, dažnai apibūdinamas kaip lengvabūdiškumas, yra nestabilumo pojūtis arba jausmas, kad galite apalpti. Galvos svaigimą gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant vidinės ausies problemas, žemą kraujospūdį, dehidrataciją ar nerimą.
Norint veiksmingai valdyti galvos svaigimą ir užkirsti jam kelią, būtina suprasti su juo susijusius simptomus, tokius kaip pykinimas ir padažnėjęs širdies plakimas.
Pagrindinės galvos svaigimo priežastys, tinkama reakcija į jo simptomus ir strategijos, kaip sumažinti su šia būkle susijusią riziką, nagrinėjamos šiame įraše.
Straipsnis trumpai
- Galvos svaigimas gali pasireikšti galvos svaigimu, vertigo ar alpimu, dažnai kartu su pykinimu ar padažnėjusiu širdies plakimu.
- Dažniausios priežastys yra vidinės ausies sutrikimai, dehidratacija, mažas cukraus kiekis kraujyje, nerimas ir tam tikri vaistai.
- Gydant reikia nustatyti priežastį, todėl gali prireikti pusiausvyros pratimų, hidratacijos, mitybos pokyčių arba konsultacijų.
- Prevencinės priemonės apima hidrataciją, subalansuotą mitybą, reguliarius fizinius pratimus ir streso valdymą.
- Žolelių arbatos, pavyzdžiui, imbiero, pipirmėčių ir ramunėlių, gali palengvinti galvos svaigimo simptomus.
Simptomai
Galvos svaigimas gali pasireikšti galvos svaigimu, silpnumu arba sukimosi pojūčiu, vadinamu vertigo. Dėl to gali būti sunku išlaikyti pusiausvyrą ir tai gali apsunkinti kasdienę veiklą.
Kiti simptomai gali būti pykinimas, pilnumo jausmas ausyse, padažnėjęs širdies ritmas ar neįprastas nuovargis.
Jei galvos svaigimo metu jaučiate, kad juda žemė, arba sunku sufokusuoti regėjimą, gali būti svarbu atkreipti dėmesį į šiuos reiškinius.
Jei šie simptomai pasireiškia dažnai arba trikdo jūsų kasdienį gyvenimą, jų aptarimas su gydytoju gali padėti geriau suprasti jūsų būklę.
Priežastys
Galvos svaigimą gali sukelti įvairios pagrindinės ligos. Dažniausios priežastys yra vidinės ausies problemos, pavyzdžiui, vestibulinis neuritas arba Menjero liga, dėl kurių gali sutrikti pusiausvyra.
Dehidratacija ir mažas cukraus kiekis kraujyje gali sukelti galvos svaigimą, ypač jei per dieną nevalgėte ar negėrėte pakankamai vandens.
Kai kurie vaistai, veikiantys centrinę nervų sistemą, gali sukelti šalutinį galvos svaigimą. Nerimo ir panikos priepuoliai taip pat gali sukelti galvos svaigimą.
Dėl žemo kraujospūdžio arba ortostatinės hipotenzijos per greitai atsistojus gali trumpai svaigti galva.
Kitos galimos galvos svaigimo priežastys gali būti migrena, kuri gali pasireikšti kartu su galvos skausmais, ir neurologiniai sutrikimai, pavyzdžiui, išsėtinė sklerozė.
Su širdimi susijusios problemos, pavyzdžiui, aritmijos, gali sukelti galvos svaigimą dėl sumažėjusio kraujo pritekėjimo į smegenis.
Galvos svaigimą taip pat gali sukelti regos sutrikimai arba akių ir vidinės ausies koordinacijos sutrikimai.
Norint veiksmingai gydyti galvos svaigimą, būtina išsiaiškinti jo priežastį, todėl patartina kreiptis į gydytoją.
Gydymas
Efektyvus galvos svaigimo gydymas prasideda nuo pagrindinės priežasties nustatymo, nes gydymas gali skirtis priklausomai nuo diagnozės.
Jei galvos svaigimas kyla dėl vidinės ausies problemų, gydytojas gali rekomenduoti pusiausvyros pratimus arba vaistus simptomams palengvinti. Esant tokioms ligoms kaip migrena, galvos skausmo gydymas gali labai sumažinti galvos svaigimą.
Jei galvos svaigimas susijęs su žemu kraujospūdžiu arba dehidratacija, gali prireikti padidinti suvartojamų skysčių kiekį arba pakoreguoti mitybą. Kartais galvos svaigimo gali padėti išvengti gyvenimo būdo pokyčiai, pavyzdžiui, vengti staigių judesių arba lėtai atsistoti.
Tais atvejais, kai prie galvos svaigimo prisideda nerimas, gali būti naudingos konsultacijos arba streso valdymo metodai.
Gydymo metu taip pat gali būti vartojami vaistai. Gydytojas gali paskirti konkrečius vaistus, skirtus pagrindinei ligai gydyti: antihistamininius vaistus nuo vestibiuliarinių sutrikimų arba beta adrenoblokatorius nuo migrenos.
Visada laikykitės gydytojo patarimų ir informuokite jį apie bet kokius naujus simptomus ar būklės pokyčius. Galvos svaigimo epizodų registravimas dienoraštyje gali padėti gydytojui nustatyti juos sukeliančius veiksnius ir patikslinti gydymo planą.
Prevencija
Kad išvengtumėte galvos svaigimo, svarbu išlikti hidratuotam ir visą dieną reguliariai gerti vandenį. Dehidratacija gali sukelti galvos svaigimą, todėl pasirūpinkite, kad gertumėte pakankamai, ypač karštu oru arba užsiimdami fizine veikla.
Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų ir liesų baltymų, gali padėti stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje, o tai gali sumažinti galvos svaigimo riziką. Reguliarus valgymo grafikas gali užkirsti kelią energijos sumažėjimui, kuris prisideda prie galvos svaigimo.
Reguliari mankšta, pavyzdžiui, vaikščiojimas, plaukimas ar joga, gali pagerinti kraujotaką ir sustiprinti bendrą jėgą, taip dar labiau sumažinant galvos svaigimo tikimybę. Be to, venkite staigių padėties pokyčių, pavyzdžiui, greito atsistojimo, nes tai gali sukelti galvos svaigimą.
Taip pat gali būti naudinga valdyti stresą taikant atsipalaidavimo technikas, pavyzdžiui, gilų kvėpavimą ar meditaciją, nes stresas ir nerimas gali sukelti galvos svaigimą.
Galiausiai atkreipkite dėmesį į savo vaistus, nes kai kurie iš jų gali sukelti šalutinį poveikį – galvos svaigimą. Jei įtariate, kad vaistai gali sukelti problemų, visada kreipkitės į gydytoją.
Vaistažolių arbatos
Jei jaučiate galvos svaigimą, žolelių arbatos gali būti raminanti priemonė. Nors nėra jokių konkrečių visuotinai pripažintų vaistažolių nuo galvos svaigimo, tam tikros šių arbatų sudedamosios dalys gali padėti palengvinti simptomus ir palaikyti subalansuotą mitybą.
Be to, pateikiame keletą alternatyvų, kurios gali padėti:
- Imbieras – imbiero arbata, žinoma dėl savo pykinimą mažinančių savybių, gali būti naudinga, kai svaigsta galva.
- Pipirmėtės – ši žolelė gali pagerinti kraujotaką ir padėti sumažinti galvos svaigimą.
- Ramunėlės – dažnai atsipalaidavimui naudojama ramunėlių arbata gali padėti nuraminti nervų sistemą, o tai savo ruožtu gali sumažinti galvos svaigimą.
Kalbant apie vaistinius preparatus ir maisto papildus, apsvarstykite šiuos dalykus:
- Meklizinas – be recepto parduodamas antihistamininis vaistas, dažnai vartojamas pykinimui, vėmimui ir galvos svaigimui išvengti ir gydyti.
- Ginkmedis (Ginkgo Biloba) – papildas, galintis pagerinti kraujotaką ir ištirtas dėl galimos naudos gydant galvos svaigimą, susijusį su vestibiuliariniais sutrikimais.
- Vitaminas B12 – šio vitamino trūkumas gali sukelti galvos svaigimą, todėl jo papildai gali padėti, jei trūksta B12.
Visada pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu prieš pradėdami bet kokį naują gydymą ar papildą, ypač jei nuolat jaučiate galvos svaigimą.
Dietos, kurios gali padėti
Keletas dietų, įskaitant Viduržemio jūros regiono dietą, priešuždegiminę dietą, dietą be glitimo ir dietą su mažu cukraus kiekiu, gali padėti gydyti galvos svaigimą.
Viduržemio jūros regiono dieta pabrėžia sveiką maistą, sveikus riebalus ir liesus baltymus, kurie gali pagerinti bendrą sveikatą ir sumažinti uždegimą.
Priešuždegiminėje dietoje daugiausia dėmesio skiriama maisto produktams, kuriuose gausu antioksidantų ir omega-3 riebalų rūgščių, padedančių kovoti su uždegimu.
Dieta be glitimo pašalina glitimą, kuris gali palengvinti simptomus asmenims, turintiems jautrumą glitimui.
Mažai cukraus turinti dieta padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje, todėl gali sumažėti galvos svaigimas, susijęs su cukraus kiekio svyravimais kraujyje.
Maisto produktai ir gėrimai, kurie gali padėti
Maisto produktai ir gėrimai, kurie gali padėti gijimo procesui arba nesukelti tolesnės žalos, yra imbiero arbata, pipirmėčių arbata, ramunėlių arbata, žalioji arbata, medus, citrina ir daug vandens.
Imbiero arbata dėl savo natūralių priešuždegiminių savybių padeda sumažinti pykinimą ir pagerinti kraujotaką.
Pipirmėčių arbatoje yra mentolio, kuris gali sumažinti galvos skausmą ir pagerinti kraujotaką, palengvinti galvos svaigimą.
Ramunėlių arbata pasižymi raminamuoju poveikiu, padeda sumažinti nerimą, kuris gali sukelti galvos svaigimą, ir skatina geresnį miegą.
Žaliojoje arbatoje gausu antioksidantų, kurie gali pagreitinti medžiagų apykaitą ir sumažinti su galvos svaigimu susijusį nuovargį.
Į šias arbatas dedant medaus ir citrinos ne tik pagerinamas skonis, bet ir suteikiama papildomos naudos sveikatai.
Labai svarbu išlikti hidratuotam vandeniu, nes dehidratacija gali sustiprinti galvos svaigimą.
Šių vaistažolių įtraukimas į mitybą gali padėti sušvelninti simptomus ir pagerinti bendrą pusiausvyrą.
Dažnai užduodami klausimai
Ar galvos svaigimas gali būti rimtos sveikatos būklės požymis?
Taip, galvos svaigimas gali reikšti rimtą sveikatos būklę.
Jei galvos svaigimas pasireiškia dažnai arba kartu su kitais simptomais, pavyzdžiui, krūtinės skausmu ar dusuliu, būtina kreiptis į gydytoją.
Nors svaigulys gali kilti dėl nedidelių problemų, jis taip pat gali signalizuoti apie širdies ir kraujagyslių sistemos ar neurologines problemas.
Pasikliaukite savo nuojauta – jei kažkas negerai, nedvejodami kreipkitės į gydytoją, kad būtų atmestos bet kokios rimtos problemos.
Kiek laiko paprastai trunka galvos svaigimas?
Priklausomai nuo priežasties, galvos svaigimas gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių valandų.
Jei jį patiriate, atkreipkite dėmesį į bet kokius lydinčius simptomus, nes jie gali būti užuomina.
Vandens gėrimas gali padėti, bet jei galvos svaigimas užsitęsia arba sustiprėja, geriausia kreiptis į gydytoją.
Jis padės nustatyti priežastį ir patars, ką daryti toliau.
Ar yra specialių pratimų, padedančių sumažinti galvos svaigimą?
Galvos svaigimą mažinantys pratimai gali apimti paprastus judesius.
Galite išbandyti švelnų kaklo tempimą arba pusiausvyros pratimus, pavyzdžiui, stovėjimą ant vienos kojos. Taiči ir joga taip pat gali padėti pagerinti stabilumą ir sumažinti nestabilumo jausmą.
Visada nepamirškite šiuos pratimus atlikti lėtai ir kontroliuodami. Jei jaučiate padidėjusį galvos svaigimą, geriausia sustoti ir pasikonsultuoti su gydytoju.
Ar svaigulys dažniau pasireiškia tam tikroms amžiaus grupėms?
Taip, svaigulys gali būti dažnesnis tam tikrose amžiaus grupėse.
Su amžiumi dėl organizmo pokyčių, pavyzdžiui, pablogėjusios pusiausvyros ir koordinacijos, gali padidėti galvos svaigimo tikimybė. Vyresnio amžiaus suaugusieji dažnai tai patiria dažniau dėl įvairių sveikatos problemų ar vartojamų vaistų.
Tačiau galvos svaigimą gali patirti ir jaunesni žmonės, ypač dėl dehidratacijos ar streso.
Svarbu atkreipti dėmesį į savo kūną ir kreiptis pagalbos, jei galvos svaigimas tampa dažnas.
Ar stresas ir nerimas gali sukelti galvos svaigimą?
Taip, stresas ir nerimas gali sukelti galvos svaigimą.
Kai patiriate stresą ar nerimą, jūsų kūnas gali įjungti kovos arba bėgimo režimą ir sukelti tokias fizines reakcijas kaip greitas širdies plakimas ir paviršutiniškas kvėpavimas. Dėl šių pokyčių galite jaustis apsvaigę ar netekę pusiausvyros.
Taip pat galite pastebėti, kad susitelkimas į kvėpavimą arba raminanti veikla gali padėti sušvelninti šiuos pojūčius.
Jei atpažinsite šį ryšį, galėsite lengviau valdyti stresą ir sumažinti galvos svaigimą.
