Karpos ir verukos – tai maži, iškilę odos iškilimai, kuriuos sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Nors paprastai jos nekenksmingos, daugeliui žmonių jos gali kelti diskomfortą ar nerimą.
Supratimas apie karpų ir verukių simptomus, pagrindines jų atsiradimo priežastis ir įvairius gydymo būdus gali padėti veiksmingai spręsti šias odos problemas.
Be to, labai svarbu žinoti prevencijos strategijas, mažinančias karpų pasikartojimo tikimybę. Toliau šiame pranešime aptariami karpų ir verukių simptomai, priežastys, gydymas ir prevencijos būdai.
Straipsnis trumpai
- Karpos ir verukozės – tai maži, iškilę iškilimai, kuriuos sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV), dažnai atsirandantys ant pirštų, rankų ir kojų padų.
- Simptomai yra šiurkščios tekstūros, įvairios spalvos ir dydžio iškilimai, kurie gali kelti diskomfortą, ypač spaudimo vietose.
- Gydymas apima be recepto parduodamą salicilo rūgštį, krioterapiją, lazerio terapiją ir chirurginį gydymą, tačiau prieš pradedant bet kokį gydymą rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
- Prevencijos strategijos apima gerą higieną, apsauginės avalynės dėvėjimą viešose vietose ir vengimą dalytis asmeniniais daiktais, kad virusas būtų kuo mažiau perduodamas.
- Subalansuota mityba, kurioje gausu antivirusinių maisto produktų, tokių kaip česnakas, ir antioksidantų, gali sustiprinti imuninį atsaką ir padėti išgydyti karpas.
Simptomai
Karpos ir verukozės paprastai yra nekenksmingos, tačiau gali kelti diskomfortą ar skausmą, ypač spaudžiant, pavyzdžiui, verukozės ant pėdų padų.
Paprastai tai būna maži, iškilę, šiurkščios tekstūros, nuo smeigtuko galvutės iki kelių centimetrų dydžio iškilimai. Jų spalva gali būti įvairi – balta, pilka arba rusva, priklausomai nuo odos atspalvio.
Karpos dažniausiai būna ant pirštų, plaštakų ir pėdų padų, o verukos – ant pėdų spaudimo taškų.
Karpos ir verukozės centre gali turėti mažų juodų taškelių, kurie yra mažos kraujagyslės. Nors jos gali niežėti ar kelti diskomfortą, dažniausiai yra nekenksmingos.
Tačiau jei pastebėjote bet kokius jų dydžio, formos ar spalvos pokyčius arba jei jie pradėjo kraujuoti, svarbu kreiptis į gydytoją.
Priežastys
Karpas ir veruikas sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV), užkrečiantis viršutinį odos sluoksnį. Egzistuoja daugiau kaip 100 ŽPV tipų, kurių skirtingos atmainos sukelia įvairių tipų karpas. Virusu galima užsikrėsti tiesiogiai bendraujant su užsikrėtusiu asmeniu arba liečiant užterštus paviršius, pavyzdžiui, viešuose dušuose ar baseinuose.
Didesnė rizika užsikrėsti ŽPV kyla asmenims su pažeista ar pažeista oda, pavyzdžiui, įpjovimais ar įbrėžimais, nes virusas gali patekti per šias angas.
Imuninė sistema taip pat vaidina lemiamą vaidmenį nustatant, ar karpos išsivysto po sąlyčio su virusu; vieni gali susidurti su ŽPV nepastebėdami jokių simptomų, o kitiems karpos gali lengvai išsivystyti.
Karpos gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, dažniausiai pasitaikantys tipai – paprastosios karpos ant rankų ir verukozės ant pėdų.
Supratimas apie šias priežastis gali padėti apsisaugoti, o gera higiena ir vengimas tiesioginio kontakto su karpomis gali padėti sumažinti infekcijos riziką.
Gydymas
Efektyvus karpų ir verukozių gydymas apima be recepto parduodamą salicilo rūgštį, krioterapiją (šaldymą), lazerio terapiją ir nedideles chirurgines procedūras.
Salicilo rūgštis yra vietiškai vartojamas vaistas, kuris suminkština ir pašalina karpas ar veruikas, kai yra naudojamas nuosekliai, paprastai kasdien, keletą savaičių.
Jei norite greitesnių rezultatų, naudokite krioterapiją, kai karpos užšaldomos skystu azotu, o po kelių gydytojo atliktų seansų jos galiausiai pašalinamos.
Lazerio terapija nukreipta į karpos kraujagysles ir veiksmingai ją sunaikina; paprastai ji taikoma tik užsispyrusiems atvejams, kurie nereaguoja į kitus gydymo būdus.
Kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti nedideles chirurgines procedūras karpai ar verukai pašalinti, tačiau gali kilti randų ar infekcijos rizika.
Nepriklausomai nuo pasirinkto gydymo būkite kantrūs ir atidžiai laikykitės nurodymų.
Prieš pradėdami bet kokį gydymą, visada pasitarkite su gydytoju, kad įsitikintumėte, jog jis jums tinka.
Prevencija
Kad išvengtumėte karpų ir verukozių, laikykitės geros higienos ir stebėkite aplinką. Pradėkite reguliariai plauti rankas su muilu ir vandeniu, ypač po to, kai liečiate bendrus paviršius, ir kruopščiai nusausinkite rankas, nes drėgmė gali skatinti virusų augimą.
Viešose vietose, pavyzdžiui, baseinuose ar persirengimo kambariuose, avėkite šlepetes arba vandens batus, kad apsaugotumėte kojas nuo užterštų paviršių.
Venkite dalytis asmeniniais daiktais, pavyzdžiui, rankšluosčiais, skustuvais ar kojinėmis, nes jie gali palengvinti viruso plitimą. Kad sumažintumėte užsikrėtimo riziką, saugokite švarius ir uždengtus įpjovimus ar įdrėskimus ir atsargiai lieskite kitų žmonių karpas, nes jos gali būti užkrečiamos.
Jei esate linkę sirgti karpomis, stiprinkite savo imuninę sistemą, laikydamiesi subalansuotos mitybos ir reguliariai mankštindamiesi, kad organizmas galėtų veiksmingiau kovoti su virusu.
Galiausiai, jei ant odos pastebėjote įtartinų išaugų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją, kad jas pašalintumėte, kol jos neišplito. Imdamiesi šių aktyvių priemonių galite gerokai sumažinti karpų ar verukozių atsiradimo tikimybę.
Vaistažolių vartojimas karpoms gydyti
Kovojant su karpomis, jūsų mityba gali atlikti svarbų vaidmenį palaikant jūsų odos sveikatą.
Tam tikri maisto produktai ir gėrimai gali sustiprinti jūsų imuninę sistemą ir padėti organizmui kovoti su karpas sukeliančiu virusu.
Panagrinėkime keletą vaistažolių, kurios gali padėti jums pasiekti švaresnę odą.
Dietos, kurios gali padėti
Karpų ir verukozių gijimo procesą gali palengvinti kelios dietos, įskaitant antivirusinę dietą, kurioje gausu česnakų ir svogūnų, priešuždegiminę dietą su ciberžole ir omega-3 riebalų rūgštimis, detoksikuojamąją dietą su kiaulpienėmis ir lapiniais žalumynais, taip pat maistinių medžiagų turinčią dietą, kurioje daug vaisių, daržovių, riešutų ir sėklų.
Šios dietos gali padėti, nes sustiprina imuninės sistemos gebėjimą kovoti su karpas sukeliančiu virusu, sumažina su karpomis susijusį uždegimą ir dirginimą, skatina toksinų pasišalinimą iš organizmo ir aprūpina būtiniausiais vitaminais ir mineralais, kurie palaiko bendrą sveikatą ir gijimą.
Maistas ir gėrimai, kurie gali padėti
Maisto produktai ir gėrimai, kurie gali padėti karpoms ir veručkoms gijimo procese arba nesukelti papildomos žalos, yra šie: česnakai, obuolių sidro actas, žalioji arbata, morkos, citrusiniai vaisiai, riešutai, kiaulpienių arbata ir ežiuolės arbata.
Česnakai pasižymi antivirusinėmis savybėmis, kurios gali padėti sumažinti karpų dydį ir skaičių, jei vartojami žali arba dedami į maistą.
Obuolių sidro actas gali paskatinti gijimą, kai vartojamas praskiestas arba naudojamas vietiškai, tačiau svarbu pirmiausia atlikti pleistro testą, kad išvengtumėte sudirginimo.
Žaliojoje arbatoje gausu antioksidantų, todėl reguliariai vartojama žalioji arbata gali sustiprinti jūsų imuninę sveikatą.
Maisto produktai, kuriuose gausu vitaminų A, C ir E, pavyzdžiui, morkos, citrusiniai vaisiai ir riešutai, gali sustiprinti organizmo apsaugą nuo infekcijų.
Žolelių arbatos, pavyzdžiui, kiaulpienių ir ežiuolės, gali padėti detoksikuoti jūsų sistemą ir sustiprinti imuninį atsaką, todėl gali pagerėti odos sveikata, sumažėti karpų ir verukozių.
Dažnai užduodami klausimai
Ar karpos gali plisti, jei dalinuosi asmeniniais daiktais?
Taip, karpos gali plisti, jei dalijatės asmeniniais daiktais.
Kai naudojate tokius daiktus kaip rankšluosčiai, skustuvai ar avalynė, kurie liečiasi su kito žmogaus oda, padidėja tikimybė, kad perduosite karpas sukeliantį virusą.
Geriausia vengti dalytis šiais daiktais, kad apsaugotumėte save ir kitus.
Jei pastebėjote kokių nors odos pokyčių, patartina kreiptis į gydytoją, kad šis patartų ir pateiktų galimus gydymo būdus.
Ar tam tikros amžiaus grupės yra labiau linkusios sirgti karpomis?
Taip, tam tikros amžiaus grupės yra labiau linkusios sirgti karpomis.
Vaikams ir paaugliams dėl aktyvaus gyvenimo būdo ir glaudesnio bendravimo su aplinkiniais jos atsiranda dažniau. Jų imuninė sistema dar bręsta, todėl karpas sukeliančiam virusui lengviau įsitvirtinti.
Vyresniame amžiuje imuninė sistema veiksmingiau kovoja su tokiais virusais, todėl karpos suaugusiesiems pasitaiko rečiau.
Ar karpos išnyksta be gydymo?
Taip, karpos gali išnykti be gydymo. Jūsų organizmo imuninė sistema dažnai atpažįsta karpas sukeliantį virusą ir laikui bėgant su juo kovoja.
Šis procesas gali užtrukti savaites, mėnesius ar net metus, todėl gali būti, kad karpos išnyks ne iš karto. Jei esate kantrus ir norite palaukti, daugelis karpų išnyks savaime.
Tačiau, jei jos vargina arba išlieka, vertėtų apsvarstyti gydymo galimybes.
Ar karpos gali paveikti gyvūnus ar augintinius?
Taip, karpos gali paveikti gyvūnus, įskaitant naminius gyvūnus, pavyzdžiui, šunis ir kates.
Ant jų odos galite pastebėti nedideles ataugas, panašias į karpas, kurias dažnai sukelia virusinės infekcijos. Šios išaugos gali būti nepavojingos, tačiau kartais gali prireikti dėmesio, jei jos kelia diskomfortą ar keičia išvaizdą.
Jei įtariate, kad jūsų augintinis turi karpų, visada pravartu pasikonsultuoti su gydytoju, nes jis gali pateikti geriausias rekomendacijas ir gydymo būdus.
Ar yra ryšys tarp karpų ir ŽPV?
Taip, yra ryšys tarp karpų ir ŽPV.
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra virusas, sukeliantis daugumą karpų. Susidūrus su ŽPV, ant odos gali atsirasti karpų.
Ne kiekviena ŽPV atmaina sukelia karpas, tačiau tos, kurios jas sukelia, gali būti lengvai perduodamos per odos sąlytį.
