COVID-19, dar vadinama koronavirusine liga, yra infekcinė liga, kurią sukelia sunkaus ūmaus respiracinio sindromo 2-asis koronavirusas (SARS-CoV-2).
Norint apsaugoti savo sveikatą, labai svarbu suprasti pagrindinius COVID-19 simptomus, priežastis, gydymą ir profilaktiką. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra karščiavimas ir nuovargis, tačiau taip pat svarbu žinoti, kaip virusas plinta ir kokių aktyvių veiksmų galite imtis, kad apsisaugotumėte.
Be to, bus aptartos veiksmingos strategijos, kurios gali padėti išlikti sveikiems šiuo sudėtingu laikotarpiu.
Toliau nagrinėjami su COVID-19 susiję simptomai, priežastys, gydymo galimybės ir prevencijos metodai.
Straipsnis trumpai
- COVID-19 simptomai: karščiavimas, kosulys, nuovargis, skonio ar kvapo praradimas, paprastai pasireiškiantys praėjus 2-14 dienų po užsikrėtimo virusu.
- Virusas daugiausia plinta per užsikrėtusių asmenų kvėpavimo lašelius, ypač perpildytose ar blogai vėdinamose patalpose.
- Lengvus simptomus dažnai galima gydyti namuose, ilsintis ir vartojant be recepto parduodamus vaistus, o sunkiais atvejais reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
- Prevencinės priemonės: dažnai plauti rankas, dėvėti kaukes, išlaikyti fizinį atstumą ir pasiskiepyti nuo COVID-19.
- Žolelių arbatos ir maistingomis medžiagomis turtinga mityba gali padėti pasveikti, kartu su hidratacija ir konsultacijomis su sveikatos priežiūros specialistais dėl gydymo patarimų.
Simptomai
Ankstyvas COVID-19 simptomų atpažinimas gali turėti didelės įtakos gydymui ir pasveikimui. Dažniausiai pasitaikantys simptomai gali būti karščiavimas, kosulys ir nuovargis.
Taip pat gali sutrikti skonis ar kvapas, atsirasti gerklės skausmas, dusulys ir kūno skausmai.
Gali atsirasti virškinamojo trakto problemų, tokių kaip viduriavimas ar pykinimas, nors jos pasitaiko rečiau. Simptomai paprastai pasireiškia praėjus 2-14 dienų po užsikrėtimo virusu, todėl šiuo laikotarpiu labai svarbu stebėti savo sveikatą.
Jei pastebėjote bet kurį iš šių simptomų, svarbu izoliuotis ir kreiptis dėl tyrimų. Ankstyvas nustatymas gali padėti laiku pradėti gydymą ir užkirsti kelią viruso plitimui.
Simptomai gali būti labai įvairūs; kai kurie asmenys gali būti besimptomiai, tačiau vis tiek užkrečiami.
Jei jums arba jūsų pažįstamam žmogui pasireiškia sunkūs simptomai, pavyzdžiui, pasunkėjęs kvėpavimas, nuolatinis krūtinės skausmas arba sumišimas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Ankstyvas požymių atpažinimas gali lemti geresnes pasekmes jums ir aplinkiniams.
Priežastys
COVID-19 sukelia SARS-CoV-2 virusas, kuris pirmiausia gali plisti per kvėpavimo takų lašelius, kai užsikrėtęs asmuo kosėja, čiaudi arba kalba.
Virusu galite užsikrėsti būdami arti užsikrėtusio asmens, ypač perpildytose vietose arba patalpose, kuriose prasta ventiliacija.
Virusas taip pat gali tam tikrą laiką išlikti ant paviršių, t. y. galite užsikrėsti palietę užkrėstus daiktus ir po to palietę veidą, burną ar akis.
Svarbu dažnai plauti rankas ir vengti liesti veidą, kad ši rizika būtų kuo mažesnė.
Be to, besimptomiai asmenys gali platinti virusą nerodydami jokių ligos požymių, todėl sunkiau nustatyti, kas gali būti užkrečiamas.
Šis tylus plitimas pabrėžia, kaip svarbu dėvėti kaukes ir laikytis socialinio atstumo.
Gydymas
Ankstyvas simptomų gydymas gali labai pagerinti užsikrėtusiųjų COVID-19 gydymo rezultatus. Lengvus simptomus, pavyzdžiui, kosulį ar karščiavimą, dažnai galite įveikti namuose.
Be recepto parduodami vaistai, tokie kaip paracetamolis ar ibuprofenas, gali padėti sumažinti karščiavimą ir palengvinti skausmą. Svarbu gerti vandens ir kuo daugiau ilsėtis, kad palaikytumėte savo imuninę sistemą.
Esant vidutinio sunkumo ar sunkiems simptomams, pavyzdžiui, pasunkėjus kvėpavimui, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Gydytojas gali rekomenduoti gydymą, pavyzdžiui, antivirusinius vaistus, kurie gali padėti sumažinti ligos sunkumą.
Kai kuriais atvejais plaučių uždegimui valdyti gali būti skiriama kortikosteroidų.
Jei esate paguldytas į ligoninę, jums gali būti skiriamas papildomas deguonis ar net mechaninė ventiliacija, jei kvėpavimas kritiškai sutrinka.
Atidžiai laikykitės gydytojo rekomendacijų ir praneškite apie bet kokius savo būklės pokyčius.
Prevencija
Veiksmingos prevencijos strategijos gali gerokai sumažinti riziką užsikrėsti COVID-19. Pradėkite nuo geros higienos. Dažnai plaukite rankas su muilu ir vandeniu bent 20 sekundžių, ypač po buvimo viešoje vietoje. Jei muilo nėra, naudokite rankų dezinfekavimo priemonę, kurioje yra ne mažiau kaip 60 % alkoholio.
Perpildytose ar uždarose patalpose būtina dėvėti kaukę. Ji gali padėti apsaugoti ir jus, ir aplinkinius nuo ore esančių dalelių. Išlaikykite fizinį atstumą ir, jei įmanoma, laikykitės bent šešių pėdų atstumu nuo kitų žmonių.
Būkite informuoti apie vietines sveikatos gaires ir kruopščiai jų laikykitės. Jei glaudžiai bendravote su asmeniu, kurio testas buvo teigiamas, atlikite savikontrolę ir stebėkite, ar nepasireiškia ligos simptomai.
Skiepai gali būti vienas veiksmingiausių būdų išvengti sunkios ligos. Pasitarkite su gydytoju, kaip pasiskiepyti ir nuolat atnaujinti informaciją apie pakartotinius skiepus.
Žolelių arbatos atsigavimui
Kai sveikstate po COVID-19, dėmesys tam, ką valgote ir geriate, gali turėti didelės įtakos jūsų sveikimui.
Nors nėra konkrečių natūralių priemonių, kurios, kaip įrodyta, padėtų išgydyti ligą, tam tikros vaistažolių arbatos gali padėti Jūsų imuninei sistemai ir bendrai savijautai sveikimo metu. Tokios vaistažolių rūšys kaip imbiero arbata, ežiuolės arbata ir pipirmėčių arbata dažnai rekomenduojamos dėl jų galimos naudos sveikatai.
Be vaistažolių arbatų, taip pat galite apsvarstyti vaistus ir maisto papildus, kurie, kaip siūloma, padeda stiprinti imuninę sistemą. Pavyzdžiui, vitaminas C, cinkas ir šeivamedžio uogos yra paplitę maisto papildai, galintys sustiprinti imuninę sistemą.
Be to, tokie produktai kaip dekongestantai ar sirupai nuo kosulio gali padėti palengvinti su kvėpavimo takų ligomis susijusius simptomus.
Nors šios galimybės gali padėti pasveikti, prieš pradedant bet kokį naują gydymą ar papildą būtina pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu, ypač jei turite pagrindinių sveikatos sutrikimų arba vartojate kitus vaistus.
Dietos, kurios gali padėti
- Priešuždegiminė dieta: ši dieta skirta organizmo uždegimui mažinti, o tai gali padėti sušvelninti simptomus ir padėti pasveikti.
- Imunitetą stiprinanti dieta: Ši dieta, kurioje gausu vitaminų ir mineralų, gali sustiprinti imuninės sistemos gebėjimą kovoti su infekcijomis.
- Į hidrataciją orientuota dieta: Pirmenybę teikiant skysčiams, galima palaikyti hidratacijos lygį, kuris yra labai svarbus bendrai sveikatai ir atsigavimui.
- Maistingųjų medžiagų turtinga mityba: daug maistingųjų medžiagų turintis visavertis maistas gali aprūpinti organizmą svarbiausiais gijimui reikalingais komponentais.
- Mažai cukraus turinti dieta: Sumažinus suvartojamo cukraus kiekį, gali sumažėti uždegimas ir sustiprėti imuninės sistemos veikla.
Šios dietos gali padėti aprūpinant organizmą būtinomis maistinėmis medžiagomis, skatinančiomis gijimą, mažinančiomis organizmo uždegiminę reakciją, palaikančiomis hidrataciją, kad organizmo funkcijos būtų optimalios, ir padedančiomis imuninei sistemai veiksmingai kovoti su virusu ir jo simptomais.
Maistas ir gėrimai, kurie gali padėti
Maisto produktai ir gėrimai, kurie gali padėti gijimo procesui, yra vaistažolių arbatos (imbiero, ramunėlių, pipirmėčių, levandų, ežiuolės ir žaliosios arbatos), medus ir citrina.
Žolelių arbatos gali teikti raminamąją naudą ir palaikyti bendrą savijautą; imbierų arbata gali sumažinti gerklės diskomfortą ir pykinimą, ramunėlių arbata skatina atsipalaidavimą ir gerina miego kokybę, pipirmėčių arbata mažina sinusų užsikimšimą ir padeda virškinti, levandų arbata padeda nuraminti nerimą ir stresą, o ežiuolės arbata pripažinta dėl imunitetą stiprinančių savybių.
Žalioji arbata, kurioje gausu antioksidantų, taip pat palaiko imuninę sistemą. Į šias arbatas dedant medaus ar citrinos ne tik pagerinamas skonis, bet ir suteikiama papildomos naudos sveikatai.
Norint pagerinti sveikatą ir padėti atsigauti, labai svarbu išlikti hidratuotam, vartojant šias žolelių arbatas.
Dažnai užduodami klausimai
Ar naminiai gyvūnai gali perduoti COVID-19 žmonėms?
Naminiai gyvūnai negali perduoti COVID-19 žmonėms, nes rizika yra maža.
Dauguma COVID-19 atvejų yra susiję su viruso perdavimu iš žmogaus žmogui.
Tačiau visada verta laikytis geros higienos, pvz., plauti rankas po to, kai elgiatės su naminiais gyvūnais, kad sumažintumėte bet kokią riziką ir išsaugotumėte sveikatą tiek sau, tiek savo kailiniams draugams.
Kiek laiko išlieka imunitetas užsikrėtus COVID-19?
Imunitetas po COVID-19 infekcijos gali išlikti kelis mėnesius.
Galite pastebėti, kad jūsų organizmas išlaiko tam tikrą apsaugą, tačiau laikui bėgant ji gali silpnėti.
Tam įtakos gali turėti tokie veiksniai kaip infekcijos sunkumas ir asmeninė sveikata.
Svarbu nuolat gauti naujausią informaciją apie rekomendacijas, susijusias su skiepijimais ar pakartotiniais skiepais, nes jie gali padėti išlaikyti imunitetą nuo galimų pakartotinių infekcijų.
Ar yra ilgalaikis Covid-19 poveikis?
Taip, po tam tikrų infekcijų, įskaitant Covid-19, gali pasireikšti ilgalaikis poveikis.
Net ir pasveikus gali pasireikšti išliekantys simptomai, tokie kaip nuovargis, smegenų migla ar kvėpavimo sutrikimai. Šie padariniai gali skirtis priklausomai nuo žmogaus, todėl labai svarbu stebėti savo sveikatą sveikimo metu.
Jei pastebėjote nuolatinių simptomų, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Jis gali padėti suprasti, ką jaučiate, ir patarti, kokių veiksmų geriausia imtis.
Ką turėčiau daryti, jei testas teigiamas?
Jei testas teigiamas, pirmiausia turėtumėte izoliuotis, kad apsaugotumėte kitus.
Atidžiai stebėkite savo simptomus ir daugiausia dėmesio skirkite geriamam vandeniui.
Gali būti gera idėja informuoti artimus žmones apie savo situaciją.
Vykdykite visus sveikatos priežiūros institucijų nurodymus dėl priežiūros ir galimų gydymo būdų.
Palaikykite atvirą ryšį su gydytoju, ypač jei simptomai paūmėja.
Ar saugu keliauti pandemijos metu?
Keliavimas pandemijos metu gali kelti pavojų, todėl labai svarbu įvertinti galiojančias saugumo gaires ir apribojimus.
Turėtumėte pasitikrinti vietos sveikatos patarimus ir suprasti su tuo susijusią riziką. Pasverkite savo poreikį keliauti ir galimą pavojų.
Jei nusprendėte vykti, imkitės atsargumo priemonių, pavyzdžiui, dėvėkite kaukes ir laikykitės geros higienos.
Išlikite lankstūs, nes situacija gali greitai pasikeisti.
Galiausiai reikia priimti pagrįstus sprendimus, kad užtikrintumėte savo saugumą ir gerovę.
