Papilomos – tai gerybiniai navikai, dažniausiai atsirandantys ant odos ir dažnai susiję su žmogaus papilomos viruso (ŽPV) sukeltomis infekcijomis.
Jei ant odos pastebėjote neįprastų išaugų, jums gali kilti klausimas, ar tai papilomos.
Norint tiesiogiai atsakyti į jums rūpimus klausimus, jei turite neįprastų išaugų, svarbu nustatyti jų pobūdį, nes papilomos gali būti įvairios išvaizdos ir gali prireikti medicininio įvertinimo.
Šiame pranešime bus aptariamos su papilomomis susijusios priežastys, simptomai, gydymo galimybės ir prevencinės priemonės, taip pat nurodymai, kada kreiptis į gydytoją, kad efektyviai valdytumėte savo sveikatą.
Straipsnis trumpai
- Papilomos – tai gerybiniai navikai, kuriuos daugiausia sukelia žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, dažnai susijusi su odos sąlyčiu su oda ir nusilpusia imunine sistema.
- Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra mažos, į karpas panašios išaugos, kurios gali atsirasti įvairiose kūno dalyse, todėl reikia stebėti, ar nesikeičia jų dydis ar spalva.
- Diagnozuojant atliekama fizinė apžiūra, gali būti atliekama biopsija ar vaizdavimas, kad būtų patvirtintos papilomos ir atmestos kitos ligos.
- Gydymo būdai – chirurginis pašalinimas, krioterapija ir elektrochirurgija, taip pat naminės priemonės, pavyzdžiui, obuolių sidro actas ir arbatmedžio aliejus.
- Prevencinės priemonės apima geros higienos palaikymą, vengimą kontakto su oda ir imuninės sistemos stiprinimą pasitelkiant subalansuotą gyvenimo būdą.
Kas yra papilomos?
Papilomos – tai gerybiniai navikai, kurie gali pasireikšti kaip maži, į karpas panašūs odos ar gleivinės dariniai, dažnai aptinkami ant rankų, kojų ar veido, taip pat gali atsirasti burnoje ar gerklėje.
Nors paprastai jie nekenksmingi, gali būti varginantys ar negražūs, todėl asmenys turi kreiptis į gydytoją.
Šių auglių paviršius gali būti šiurkščios tekstūros, o spalva gali būti įvairi – nuo odos atspalvio iki tamsesnių atspalvių. Papilomos gali atsirasti pavieniui arba grupėmis, o jų dydis gali būti nuo kelių milimetrų iki didesnių išaugų.
Paprastai jos nesukelia skausmo ar diskomforto, tačiau jei jos atsiranda jautriose vietose arba sudirgsta, gali sukelti tam tikrą diskomfortą.
Nors paprastai vadinamos karpomis, ne visos karpos yra vienodos, o jų išvaizda ir savybės gali skirtis priklausomai nuo vietos ir odos tipo.
Nepaisant to, kad jos nėra vėžinės, svarbu stebėti bet kokius dydžio, formos ar spalvos pokyčius. Atsiradus tokiems pokyčiams arba pasireiškus kitiems neįprastiems simptomams, patartina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Papilomų atsiradimo priežastys
Pagrindinė papilomų priežastis yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kuris gali užkrėsti odą ir gleivines ir dažnai sukelia gerybinių navikų augimą. ŽPV galima užsikrėsti per tiesioginį odos sąlytį su oda, ypač tose vietose, kur oda pažeista ar pažeista.
Tam tikri gyvenimo būdo pasirinkimai taip pat gali padidinti riziką susirgti papilomomis. Dėl susilpnėjusios imuninės sistemos, pavyzdžiui, ŽIV/AIDS arba imunosupresinio gydymo, jūsų organizmui gali būti sunku kovoti su ŽPV.
Rūkymas gali dirginti odą ir gleivines, todėl dar labiau padidėja papilomos išsivystymo tikimybė.
Prie to gali prisidėti ir aplinkos veiksniai. Ilgalaikis buvimas saulėje gali pažeisti odą ir paskatinti papilomų formavimąsi, ypač saulės veikiamose vietose.
Riziką taip pat gali padidinti profesijos, susijusios su dažnu dirgiklių poveikiu.
Gali būti, kad tam tikrą reikšmę turi ir genetika; jei šeimoje yra sergančiųjų papilomomis, tikimybė jomis susirgti gali padidėti.
Be to, papilomos dažniau pasitaiko vaikams ir jauniems suaugusiesiems, tačiau jos gali atsirasti bet kuriame amžiuje.
Papilomų tipai
Egzistuoja įvairių tipų papilomos, kurios skirstomos pagal jų vietą ir savybes. Labiausiai atpažįstamas tipas yra paprastoji karpa (verruca vulgaris), kuri gali atsirasti ant rankų ar kojų ir paprastai yra šiurkščios tekstūros ir odos spalvos.
Plantarinės karpos gali atsirasti ant pėdų padų ir gali būti skausmingos dėl to, kad vaikščiojant įauga į vidų. Jose gali būti mažų juodų taškelių, kurie yra kraujagyslės.
Plokščiosios karpos gali būti mažesnės ir lygesnės nei kitų tipų karpos ir gali atsirasti grupelėmis ant veido, kaklo ar plaštakų nugarėlės. Dėl plokščios karpos gali būti mažiau pastebimos, bet vis tiek gali prireikti dėmesio, jei jos kelia susirūpinimą.
Lytinių organų karpos gali atsirasti lytinių organų ir išangės srityse, jas dažnai sukelia tam tikros žmogaus papilomos viruso (ŽPV) atmainos. Paprastai tai būna minkšti, mėsos spalvos iškilimai, o įtarus juos būtina pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu, nes jie gali rodyti didesnę tam tikrų sveikatos problemų riziką.
Kvėpavimo takų papilomatozė gali paveikti kvėpavimo takus ir sukelti kvėpavimo sunkumų.
Kiekvieno tipo papilomos pasekmės ir gydymo būdai gali skirtis, todėl norint veiksmingai jas gydyti, labai svarbu suprasti jų skirtumus.
Atpažįstami simptomai
Susidūrę su papilomomis galite pastebėti kai kuriuos bendrus fizinius požymius, kurie gali padėti jas atpažinti.
Taip pat galite jausti įvairaus lygio diskomfortą, kuris gali svyruoti nuo lengvo dirginimo iki stipresnio skausmo.
Ankstyvas šių simptomų atpažinimas gali būti labai svarbus veiksmingam valdymui ir gydymui.
Bendrieji fiziniai požymiai
Papilomos gali pasireikšti kaip nedideli, į karpas panašūs odos dariniai, kurių spalva gali būti nuo kūno iki tamsiai rudos ar juodos, o tekstūra – šiurkšti arba lygi.
Šių ataugų gali būti įvairiose kūno dalyse, įskaitant veidą, kaklą, pažastis ir lytinius organus. Staigus išaugų pagausėjimas arba esamų išaugų pokyčiai gali reikšti, kad reikia kreiptis į gydytoją.
Be to, jie gali pasireikšti kaip iškilę, kupolo formos pažeidimai, kuriuos liečiant jaučiamas minkštumas. Dėl odos paviršiaus tekstūros pokyčių aplink papilomą ji gali atrodyti netaisyklingesnė.
Jei kyla kokių nors abejonių dėl šių išaugų pobūdžio, norint laiku įsikišti ir užkirsti kelią tolesnėms komplikacijoms, gali būti labai svarbu pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu dėl tinkamos diagnozės.
Susiję diskomforto lygiai
Papilomos gali sukelti lengvą dirginimą ar niežulį, ypač jei jos yra tose vietose, kurios linkusios trintis, pavyzdžiui, pažastyse, kirkšnyse ar aplink akis.
Aplink auglį gali atsirasti paraudimas ar nedidelis patinimas, kuris gali sukelti diskomfortą.
Jei papiloma tampa skausminga arba pradeda kraujuoti, labai svarbu kreiptis į gydytoją, nes šie pokyčiai gali reikšti sudirginimą arba sužalojimą, todėl gali prireikti tolesnių tyrimų, kad būtų atmestos rimtesnės ligos.
Dažnas šios vietos draskymas ar trynimas gali sukelti odos infekcijas ar kitas komplikacijas.
Rizikos veiksniai
Kalbant apie papilomas, labai svarbu suprasti rizikos veiksnius.
Gali būti, kad turite genetinį polinkį, dėl kurio padidėja tikimybė susirgti šiomis ataugomis, be to, didelę reikšmę gali turėti ir aplinkos poveikis.
Genetinio polinkio veiksniai
Genetinis polinkis gali padidinti tikimybę susirgti papilomomis. Jei jūsų šeimoje yra sergančiųjų papilomomis ar susijusiomis ligomis, rizika gali būti didesnė.
Tam tikros genetinės mutacijos gali paveikti Jūsų imuninį atsaką, todėl Jūsų organizmui bus sunkiau kovoti su žmogaus papilomos virusu (ŽPV), kuris dažnai sukelia šiuos gerybinius navikus.
Paveldėti bruožai taip pat gali turėti įtakos jūsų odos reakcijai į virusines infekcijas. Šeiminės papilomos gali rodyti panašų genetinį pažeidžiamumą.
Specifiniai genetiniai sindromai, pavyzdžiui, epidermodisplasia verruciformis, gali dar labiau padidinti jūsų polinkį į daugybines papilomas.
Jei įtariate, kad jūsų šeimoje yra genetinių sąsajų, aptardami tai su sveikatos priežiūros specialistu, galite gauti įžvalgų ir imtis galimų prevencijos priemonių.
Suprasdami savo rizikos veiksnius, galėsite atidžiai stebėti savo odą ir, jei reikia, anksti kreiptis į gydytoją, o tai gali sumažinti papilomų poveikį jūsų gyvenimui.
Aplinkos poveikio rizika
Veikiant tam tikriems aplinkos veiksniams, gali padidėti rizika susirgti papilomomis. Štai trys pagrindiniai veiksniai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti:
1. Cheminių medžiagų poveikis: Dažnas sąlytis su tam tikromis cheminėmis medžiagomis, pavyzdžiui, esančiomis pramonėje ar buityje naudojamose valymo priemonėse, gali prisidėti prie odos dirginimo ir papilomų susidarymo.
2. UV spinduliuotė: Ilgalaikis ultravioletinių spindulių (UV) poveikis saulėje arba soliariume gali pažeisti odą ir sukelti įvairias ataugas, įskaitant papilomas.
Patartina visada naudoti apsauginį kremą nuo saulės ir būnant lauke dėvėti apsauginius drabužius.
3. Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) perdavimas: ŽPV poveikis viešose vietose, pavyzdžiui, baseinuose ar bendruose dušuose, gali padidinti riziką.
Geros higienos laikymasis ir apsaugos priemonių naudojimas gali padėti sumažinti šią riziką.
Diagnozavimo procesas
Norėdami nustatyti, ar sergate papilomomis, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali pradėti nuo nuodugnios fizinės apžiūros, kad nustatytų bet kokius neįprastus odos ar gleivinių auglius ar pažeidimus.
Labai svarbu pranešti apie visus simptomus, kuriuos galite jausti, pavyzdžiui, niežulį, skausmą ar darinių išvaizdos pokyčius, nes ši informacija gali padėti atlikti vertinimą.
Po fizinės apžiūros sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali rekomenduoti atlikti papildomus tyrimus, pavyzdžiui, biopsiją, kurios metu iš auglio paimamas nedidelis audinio mėginys laboratorinei analizei.
Šis tyrimas gali patvirtinti, ar auglys yra papiloma, ir padėti atmesti kitas ligas, pavyzdžiui, odos vėžį.
Kai kuriais atvejais gali būti naudojami tokie vaizdavimo metodai kaip ultragarsas ar magnetinis rezonansas, ypač jei papilomos yra vidinės arba išsidėsčiusios sunkiai apžiūrimose vietose.
Šie vaizdavimo tyrimai gali padėti aiškiau nustatyti auglio dydį ir vietą.
Patvirtinus diagnozę, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali su jumis aptarti išvadų pasekmes, įskaitant visus būtinus tolesnius veiksmus ar stebėseną.
Svarbu aktyviai rūpintis savo sveikata, todėl susitikimų metu nedvejodami užduokite klausimus ar išsakykite bet kokius rūpimus klausimus.
Supratimas apie diagnozės nustatymo procesą gali padėti jums jaustis labiau kontroliuojamam ir geriau pasiruošti tolesniems veiksmams.
Galimi gydymo būdai
Gydant papilomas, atsižvelgiant į išaugų dydį, vietą ir simptomus, galima rinktis vieną iš toliau nurodytų būdų:
- Chirurginis pašalinimas: šis metodas gali būti veiksmingiausias didesnių arba simptominių papilomų atveju. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali pašalinti auglį naudodamas vietinę nejautrą, kuri gali užtikrinti minimalų diskomfortą procedūros metu.
- Krioterapija: šio gydymo metu papiloma gali būti užšaldoma skystu azotu, todėl atauga laikui bėgant sunyksta. Tai greita procedūra, kuri gali būti atliekama ambulatoriškai.
- Elektrochirurgija: taikant šį metodą papilomos audiniui sunaikinti gali būti naudojama aukšto dažnio elektros srovė. Jis ypač naudingas mažesnėms ataugoms ir gali padėti kontroliuoti kraujavimą šalinimo metu.
Nepriklausomai nuo pasirinkto metodo, labai svarbu laikytis sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo nurodymų po gydymo, kad būtų užtikrintas tinkamas gijimas.
Stebėkite, ar nėra infekcijos požymių ar neįprastų pokyčių, ir pasiruoškite tolesniems susitikimams, kad įvertintumėte savo sveikimą.
Ankstyva intervencija gali lemti geresnius rezultatus, todėl nedvejodami kreipkitės pagalbos, jei pastebėjote neįprastus odos darinius.
Naminės priemonės ir priežiūra
Naminės priemonės gali palengvinti papilomų valdymą, nors ir negarantuoja jų pašalinimo.
Obuolių sidro actas dėl savo rūgštinės prigimties gali padėti suardyti papilomas. Pamirkykite vatos gumulėlį obuolių acte, užtepkite jį tiesiai ant papilomos ir sutvirtinkite tvarsčiu. Palikite jį kelias valandas arba per naktį ir kartokite kasdien, kol pamatysite rezultatus.
Arbatmedžio aliejus gali būti veiksmingas dėl antivirusinių ir priešgrybelinių savybių. Praskieskite kelis lašus arbatmedžio aliejaus su nešančiuoju aliejumi, pavyzdžiui, kokosų ar alyvuogių aliejumi, ir tepkite šiuo mišiniu pažeistą vietą du kartus per dieną. Būkite atsargūs, nes kai kuriems žmonėms gali pasireikšti odos sudirginimas.
Česnakas taip pat gali padėti dėl savo natūralių antivirusinių savybių. Sutrinkite česnako skiltelę ir užtepkite pastą ant papilomos, uždengę ją tvarsčiu. Palikite ją kelias valandas ir nuplaukite. Kartokite šį procesą kasdien porą savaičių.
Labai svarbu palaikyti gerą odos higieną. Saugokite švarią ir sausą vietą, venkite čiupinėti papilomas, kad išvengtumėte sudirginimo ar infekcijos.
Nors šios priemonės gali būti naudingos, dėl nuolatinių ar susirūpinimą keliančių auglių kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą.
Prevencijos strategijos
Kad išvengtumėte papilomų, daugiausia dėmesio skirkite šioms pagrindinėms strategijoms:
1. Laikykitės geros higienos praktikos: Reguliarus rankų plovimas su muilu ir vandeniu gali sumažinti papilomų atsiradimo riziką.
Švari ir sausa oda gali padėti išvengti šių gerybinių navikų augimo.
2. Venkite sąlyčio su oda: Tiesioginis sąlytis su oda gali palengvinti papilomų plitimą.
Venkite liesti kitų žmonių matomas karpas ir nesidalykite asmeniniais daiktais, pavyzdžiui, rankšluosčiais, skustuvais ar drabužiais, kurie gali turėti sąlytį su virusu.
3. Stiprinkite savo imuninę sistemą: Stipri imuninė sistema gali padėti jūsų organizmui kovoti su infekcijomis, dėl kurių atsiranda papilomos.
Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių ir neskaldytų grūdų, reguliari mankšta, pakankamas miegas ir streso valdymo būdai gali sustiprinti jūsų imuninį atsaką.
Kada kreiptis į gydytoją
Pastebėję neįprastus odos pokyčius, pavyzdžiui, naują auglį arba esamo auglio pokyčius, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Papilomos gali rodyti pagrindines problemas, į kurias reikia atkreipti profesionalų dėmesį. Dydžio, formos ar spalvos pokyčiai, taip pat tokie simptomai kaip skausmas, niežulys ar kraujavimas iš papilomos gali rodyti infekciją ar sudirginimą, kurį reikia gydyti.
Jei jūsų imuninė sistema nusilpusi arba anksčiau sirgote odos vėžiu, turėtumėte atidžiai stebėti bet kokius odos pokyčius ir reguliariai konsultuotis su sveikatos priežiūros specialistu.
Jei nesate tikri, ar sergate papiloma, ar kažkuo rimtesniu, užsiregistruokite pas dermatologą, kad būtų nustatyta tinkama diagnozė ir pasirinktos gydymo galimybės.
Pasikartojančios papilomos visada turėtų būti vertinamos, kad būtų galima atmesti galimą piktybinį naviką.
Pasikliaukite savo nuojauta; jei kažkas atrodo ne taip, geriau būti atsargiems ir kreiptis į specialistą.
Teikdami pirmenybę savo sveikatai ir laiku kreipdamiesi medicininės pagalbos, galite pasiekti geresnių rezultatų.
Dažnai užduodami klausimai
Ar papilomos yra užkrečiamos, ar gali išplisti kitiems?
Pačios papilomos gali būti neužkrečiamos, tačiau jas sukeliantys virusai, pavyzdžiui, ŽPV, gali plisti per odos sąlytį.
Jei turite papilomą, gali būti protinga vengti ją liesti, o paskui liesti kitus žmones, kad sumažintumėte bet kokią riziką.
Sveikos odos priežiūra ir vengimas dalytis asmeniniais daiktais taip pat gali padėti užkirsti kelią virusų, sukeliančių šias ataugas, plitimui.
Būkite informuoti ir atsargūs!
Ar papilomos gali sukelti vėžį ar kitas rimtas sveikatos problemas?
Negydomos papilomos gali sukelti rimtų sveikatos problemų, nors paprastai jos nėra vėžinės.
Tam tikri tipai, ypač sukelti žmogaus papilomos viruso (ŽPV), gali būti susiję su padidėjusia vėžio, ypač gimdos kaklelio vėžio, rizika moterims.
Svarbu stebėti bet kokius pokyčius ir, pastebėjus neįprastų išaugų, kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Būdami informuoti apie savo sveikatą, galite imtis prevencinių priemonių ir anksti atkreipti dėmesį į galimą riziką.
Per kiek laiko paprastai išnyksta papilomos?
Priklausomai nuo įvairių veiksnių, papilomos gali išnykti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.
Jūsų imuninė sistema gali turėti lemiamos įtakos tam, kaip greitai jos išnyks. Jei esate sveikas ir pasižymite stipriu imunitetu, jie gali greičiau išnykti.
Tačiau jei turite pagrindinių sveikatos problemų arba susilpnėjusi imuninė sistema, tai gali užtrukti ilgiau.
Reguliarus stebėjimas gali būti labai svarbus norint suprasti jų progresavimą.
Ar po gydymo papilomos gali atsinaujinti?
Taip, po gydymo papilomos gali atsinaujinti.
Net jei jos sėkmingai pašalintos, vis tiek yra tikimybė, kad jos gali atsinaujinti, ypač jei nepašalinama pagrindinė priežastis arba jei virusas lieka jūsų organizme.
Svarbu stebėti, ar toje vietoje neatsiranda kokių nors pokyčių, o pastebėjus naujas ataugas kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Išlikdami budrūs ir stebėdami savo gydytoją, galite veiksmingai valdyti pasikartojimo riziką.
Ar yra kokių nors gyvenimo būdo pokyčių, padedančių sumažinti papilomos atsiradimą?
Kad sumažintumėte papilomos atsiradimą, galite apsvarstyti keletą gyvenimo būdo pakeitimų.
Gali būti naudinga sutelkti dėmesį į imuninės sistemos stiprinimą valgant subalansuotą mitybą, kurioje gausu vaisių ir daržovių. Bendrą sveikatą taip pat gali padėti palaikyti hidratacija ir reguliari fizinė veikla.
Nerūkymas ir alkoholio vartojimo apribojimas gali sustiprinti imuninį atsaką. Geros higienos praktika, pavyzdžiui, dažnas rankų plovimas, taip pat gali prisidėti prie profilaktikos.
