Šizofrenija yra lėtinis ir sunkus psichikos sutrikimas, turintis įtakos žmogaus mąstymui, jausmams ir elgesiui, kuriam dažnai būdingi tokie simptomai kaip haliucinacijos, kliedesiai ir neorganizuotas mąstymas.
Tačiau šizofrenija apima platesnį spektrą išgyvenimų ir juos lemiančių veiksnių. Tai apima genetiką ir aplinkos įtaką, kuri prisideda prie šios ligos išsivystymo.
Šizofrenijos gydymo galimybės yra įvairios, todėl, norint veiksmingai gydyti šizofreniją, reikia individualaus požiūrio.
Be to, sprendžiant šio sudėtingo sutrikimo problemą labai svarbu suprasti galimas prevencijos strategijas.
Toliau šiame pranešime nagrinėjamos pagrindinės šizofrenijos priežastys, gydymo galimybės ir prevencinės priemonės.
Straipsnis trumpai
- Šizofrenijos simptomai: haliucinacijos, kliedesiai, dezorganizuotas mąstymas, negatyvūs simptomai ir kognityviniai sunkumai, darantys įtaką kasdieniam funkcionavimui.
- Prie šizofrenijos atsiradimo prisideda genetiniai, neurobiologiniai, aplinkos veiksniai ir piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis.
- Antipsichoziniai vaistai ir psichoterapija, pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija, yra veiksmingi simptomų valdymo būdai.
- Ankstyva intervencija, streso valdymas ir stipraus paramos tinklo kūrimas gali padėti išvengti šizofrenijos atsiradimo.
- Sergančiųjų psichikos sveikatą gali palaikyti mityba, kurioje gausu omega-3 riebalų rūgščių, visaverčio maisto ir tam tikrų vaistažolių papildų.
Simptomai
Šizofrenijos simptomai gali labai skirtis. Kai kuriems gali pasireikšti haliucinacijos, pavyzdžiui, jie gali girdėti balsus arba matyti daiktus, kurių nėra. Kiti gali susidurti su iliuzijomis, t. y. turėti tvirtus įsitikinimus, prieštaraujančius tikrovei. Taip pat gali pasireikšti dezorganizuotas mąstymas, dėl kurio sunku bendrauti ir susikaupti.
Neigiami simptomai gali pasireikšti motyvacijos stoka, sumažėjusia emocine išraiška ar socialiniu uždarumu, o tai gali paveikti kasdienę veiklą ir santykius.
Kognityviniai simptomai, pavyzdžiui, atminties ar dėmesio sutrikimai, taip pat gali turėti įtakos šizofrenijos pasireiškimui.
Ne visiems šizofrenija sergantiems žmonėms pasireikš visi šie simptomai, o jų intensyvumas laikui bėgant gali kisti. Suprasdami šiuos skirtumus, galite padėti padėti sergantiesiems.
Jei jūs ar jūsų pažįstamas susiduria su šiais sunkumais, norint veiksmingai juos valdyti ir gydyti, būtina kreiptis į gydytoją dėl profesionalios pagalbos.
Priežastys
Šizofrenijos priežastys gali būti susijusios su genetinių, aplinkos ir neurobiologinių veiksnių deriniu. Šizofrenijos sutrikimo rizika gali padidėti dėl šeimoje buvusių susirgimų, todėl genetika yra labai svarbi. Tam tikri genai gali turėti įtakos ligos pasireiškimo tikimybei, tačiau jie neveikia vieni.
Aplinkos veiksniai taip pat gali būti labai svarbūs. Įtempti gyvenimo įvykiai, tokie kaip trauma ar didelė netektis, gali sukelti simptomus tiems, kurie turi polinkį sirgti šia liga. Piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis, ypač marihuanos vartojimas paauglystėje, gali būti susijęs su didesne rizika susirgti šizofrenija.
Neurobiologiniu požiūriu sutrikimo atsiradimui įtakos gali turėti smegenų cheminių medžiagų, tokių kaip dopaminas ir glutamatas, pusiausvyros sutrikimai. Šizofrenija sergantiems asmenims dažnai aptinkami smegenų struktūros pakitimai gali turėti įtakos šiai būklei.
Galiausiai jūsų pažeidžiamumą gali padidinti prenataliniai veiksniai, pavyzdžiui, infekcijos nėštumo metu arba mitybos trūkumai.
Šių priežasčių supratimas gali padėti išsiaiškinti, kodėl šizofrenija kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingai. Suvokdami šių veiksnių sąveiką, galite aiškiau suvokti šios psichikos sveikatos būklės sudėtingumą.
Gydymas
Norint ištirti veiksmingas gydymo galimybes, labai svarbu suprasti šizofrenijos priežastis. Gydymas gali padėti suvaldyti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Pagrindiniai komponentai:
- Vaistai: Antipsichoziniai vaistai gali būti pirmoji gydymo priemonė, padedanti sumažinti tokius simptomus kaip kliedesiai ir haliucinacijos.
- Gydymas: Kognityvinė elgesio terapija (KET) ir palaikomoji terapija gali padėti įveikti sunkumus ir suteikti emocinę paramą.
- Gyvensenos pokyčiai: Reguliari mankšta, subalansuota mityba, vengimas vartoti narkotikus ir alkoholį gali turėti didelės įtakos bendrai savijautai.
Labai svarbu glaudžiai bendradarbiauti su gydytoju, kad būtų rastas tinkamas gydymo derinys, pritaikytas individualiems poreikiams.
Reguliarūs kontroliniai tyrimai gali padėti stebėti pažangą ir atlikti reikiamus koregavimus. Nors gydymas gali nepanaikinti visų simptomų, jis gali padėti gyventi visavertiškesnį gyvenimą.
Nedvejodami kreipkitės pagalbos į draugus, šeimą ar paramos grupes. Atminkite, kad šizofrenijos įveikimas yra kelionė, ir jūs neprivalote ja keliauti vieni.
Prevencija
Nėra garantuoto būdo, kaip išvengti šizofrenijos, tačiau tam tikros strategijos gali padėti sumažinti riziką. Labai svarbu išlikti psichiškai sveikiems. Reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir pakankamas miegas gali turėti didelės įtakos jūsų bendrai savijautai.
Taip pat labai svarbu valdyti stresą. Didelis streso lygis gali išprovokuoti simptomus arba pabloginti esamas būkles, todėl apsvarstykite galimybę praktikuoti dėmesingą įsisąmoninimą, meditaciją arba jogą, kad padėtumėte suvaldyti stresą. Stiprus draugų ir šeimos palaikymo tinklas gali užtikrinti emocinį stabilumą, kuris yra svarbus psichikos sveikatai.
Kitas svarbus veiksnys yra vengimas vartoti narkotikus. Piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, ypač paauglystėje, gali būti susijęs su didesne rizika susirgti šizofrenija. Jei jūs arba jūsų pažįstamas asmuo susiduria su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problema, kreiptis pagalbos į gydytoją gali būti vertingas žingsnis.
Galiausiai svarbi ankstyvoji intervencija. Jei pastebėjote ankstyvus įspėjamuosius šizofrenijos požymius, nedelsdami kreipkitės pagalbos, tai gali padėti suvaldyti ligą, kol ji neišsiplėtė.
Vaistažolių papildai gydymui
Gydant šizofreniją iš tiesų yra tam tikrų natūralių priemonių, kurios gali padėti kartu su tradiciniu gydymu. Nors jokie vaistažolių papildai negali pakeisti paskirtų vaistų, tam tikri pasirinkimai gali padėti pagerinti bendrą savijautą ir palengvinti simptomus.
Šizofrenijos gydymo kontekste dažnai minimi šie vaistažolių papildai:
- Omega-3 riebalų rūgštys: Šios riebalų rūgštys, esančios žuvų taukuose, buvo ištirtos dėl jų galimos naudos psichikos sveikatai ir gali padėti sumažinti šizofrenijos simptomus.
- Ginkmedis dviskiautis (Ginkgo Biloba): šis augalas kartais siūlomas kognityviniams gebėjimams stiprinti ir gali padėti įveikti kai kuriuos kognityvinius simptomus, susijusius su šizofrenija.
- Šafranas: kai kurie tyrimai rodo, kad šafranas gali pasižymėti antidepresinėmis savybėmis ir gali būti naudingas gydant su šizofrenija susijusius nuotaikos simptomus.
Be to, yra kai kurių vaistinių preparatų ir papildų, kurie gali padėti valdyti šią ligą:
- N-acetilcisteinas (NAC) : Kai kuriais tyrimais įrodyta, kad šis antioksidantas padeda mažinti šizofrenijos simptomus.
- Vitaminas D: Kai kurie tyrimai rodo ryšį tarp vitamino D trūkumo ir padidėjusios šizofrenijos rizikos.
- L-teaninas: Aminorūgštis, randama žaliojoje arbatoje, kuri gali skatinti atsipalaidavimą ir mažinti nerimą, o tai gali būti naudinga asmenims, sergantiems šizofrenija.
Šių natūralių priemonių ir papildų ištyrimas gali būti vertinga jūsų gydymo plano dalis, tačiau visada svarbu pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu prieš pradedant bet kokį naują gydymą, kad įsitikintumėte, jog jis yra saugus ir tinkamas jūsų konkrečiai situacijai.
Dietos, kurios gali padėti
Jei norite palaikyti šizofrenijos gydymą mityba, apsvarstykite šias galimybes:
- Viduržemio jūros regiono dieta: Ši dieta, kurioje gausu vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų, žuvies ir sveikų riebalų, gali padėti sumažinti uždegimą ir pagerinti kognityvines funkcijas.
- DASH dieta: Ši dieta, kurioje daugiausia dėmesio skiriama visaverčiam maistui su mažu natrio kiekiu, gali palaikyti širdies sveikatą ir pagerinti bendrą smegenų sveikatą.
- Augalinė dieta: pabrėžiamas sveikas, neperdirbtas augalinis maistas, todėl ši dieta gali suteikti esminių maistinių medžiagų, kurios palaiko psichikos sveikatą ir mažina ligos simptomus.
- Dieta be glitimo: Glitimui jautriems žmonėms jo vengimas gali palengvinti kai kuriuos simptomus ir pagerinti bendrą savijautą.
- Omega-3 turtinga mityba: vartojant daugiau riebios žuvies, graikinių riešutų ir linų sėmenų, galima pagerinti smegenų sveikatą ir sušvelninti simptomus.
Šios dietos gali padėti palaikyti gydymo procesą, aprūpindamos būtinomis maistinėmis medžiagomis, mažindamos uždegimą ir skatindamos bendrą smegenų sveikatą, o tai gali prisidėti prie geresnio šizofrenijos simptomų valdymo.
Visada pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu prieš pradėdami reikšmingus mitybos pokyčius, kad įsitikintumėte, jog jie atitinka jūsų gydymo planą.
Maistas ir gėrimai, kurie gali padėti
Maisto produktai ir gėrimai, kurie gali padėti šizofrenijos gydymo procese, yra riebi žuvis (pvz., lašiša ir skumbrė), graikiniai riešutai, linų sėmenys, žalios lapinės daržovės, neskaldyti grūdai, fermentuoti maisto produktai (pvz., jogurtas ir kefyras), uogos ir žalioji arbata.
Riebioje žuvyje gausu omega-3 riebalų rūgščių, kurios gali padėti sumažinti uždegimą ir stabilizuoti nuotaiką. Graikiniai riešutai ir linų sėmenys taip pat turi omega-3 rūgščių, kurios prisideda prie geresnės smegenų sveikatos.
Žaliose lapinėse daržovėse yra daug antioksidantų ir pagrindinių maistinių medžiagų, kurios palaiko kognityvines funkcijas. Neskaldyti grūdai gali padėti palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje, o tai svarbu bendrai psichikos sveikatai.
Rauginti maisto produktai naudingi žarnyno sveikatai, o subalansuotas žarnyno mikrobiomas gali pagerinti nuotaiką ir pažinimą. Uogose gausu antioksidantų, kurie gali apsaugoti smegenis nuo oksidacinio streso, o žaliojoje arbatoje yra L-teanino, kuris gali skatinti atsipalaidavimą ir mažinti nerimą.
Dažnai užduodami klausimai
Ar šizofrenija gali būti diagnozuojama vaikams ir paaugliams?
Taip, šizofrenija gali būti diagnozuojama vaikams ir paaugliams, nors tai pasitaiko gana retai.
Pastebėjus neįprastą jaunuolio elgesį, mintis ar emocijas, būtina kreiptis į gydytoją. Jie įvertins situaciją, atsižvelgdami į vaiko raidos etapą ir bendrą funkcionavimą.
Ankstyva diagnostika ir intervencija gali padėti pasiekti geresnių rezultatų, todėl nedvejodami kreipkitės pagalbos, jei nerimaujate dėl jaunuolio psichikos sveikatos.
Koks yra ilgalaikis negydomos šizofrenijos poveikis?
Jei šizofrenija negydoma, gali atsirasti reikšmingų ilgalaikių padarinių.
Galite patirti nuolatinių psichikos sveikatos problemų, įskaitant nuolatinius kliedesius ar haliucinacijas. Kasdienis funkcionavimas gali tapti vis sunkesnis, o tai gali turėti įtakos jūsų santykiams, darbui ir bendrai gyvenimo kokybei.
Gali būti, kad susidursite su socialiniu uždarumu, padidėjusia izoliacija ar net benamyste.
Ankstyvas pagalbos kreipimasis gali turėti įtakos, todėl nedvejodami kreipkitės pagalbos, kai jos prireiks.
Ar yra genetinis ryšys su šizofrenija?
Taip, gali būti, kad egzistuoja genetinis ryšys su šizofrenija. Jei kas nors iš jūsų šeimos narių serga šia liga, rizika susirgti šiuo sutrikimu gali padidėti.
Tyrimai rodo, kad genai gali turėti įtakos smegenų cheminei sudėčiai ir struktūrai ir prisidėti prie ligos atsiradimo.
Tačiau svarbu prisiminti, kad genetika nėra vienintelis veiksnys; aplinka ir patirtis taip pat vaidina svarbų vaidmenį.
Kaip šizofrenija veikia kasdienį gyvenimą ir santykius?
Gyvenimas sergant šizofrenija gali labai paveikti jūsų kasdienį gyvenimą ir santykius. Jums gali būti sunku bendrauti, todėl gali būti sunku užmegzti ryšius su draugais ir šeima.
Kasdienės užduotys gali tapti neįveikiamos, dėl to galite užsisklęsti savyje. Jūsų realybės suvokimas gali skirtis, todėl gali kilti nesusipratimų su artimaisiais.
Labai svarbu ieškoti paramos ir susikurti jums tinkančią rutiną. Stiprių santykių užmezgimas gali padėti įveikti iššūkius ir rasti stabilumo savo gyvenime.
Ar yra paramos grupių šizofrenija sergančių asmenų šeimoms?
Taip, yra keletas paramos grupių, skirtų šizofrenija sergančių asmenų šeimoms.
Galite rasti tokių organizacijų, kaip Nacionalinis psichikos ligų aljansas (National Alliance on Mental Illness, NAMI), vietinių skyrių, kurie siūlo paramą ir išteklius.
Šiose grupėse galite saugiai pasidalyti patirtimi, išmokti įveikos strategijų ir užmegzti ryšius su kitais asmenimis, susiduriančiais su panašiomis problemomis.
Prisijungimas prie tokios grupės gali padėti jums pasijusti mažiau izoliuotiems ir geriau padėti savo mylimam žmogui.
