Skip to content

Vaikų nerimo sutrikimai: Simptomai, priežastys, gydymas, prevencija

  • 8 min read

Vaikų nerimo sutrikimai – tai grupė psichikos sveikatos būklių, kurioms būdingas pernelyg didelis nerimas, baimė ar baimė, trukdantys kasdienei veiklai ir vystymuisi.

Šie sutrikimai gali pasireikšti įvairiais būdais, įskaitant pernelyg didelį nerimą dėl mokyklos ar socialinių santykių, dažnai lydimą fizinių simptomų, pavyzdžiui, skrandžio skausmų.

Pagrindinės vaikų nerimo sutrikimų priežastys gali būti genetiniai polinkiai ir aplinkos stresoriai.

Gydymo būdų yra įvairių – nuo terapijos iki medikamentinio gydymo, be to, negalima pamiršti prevencijos strategijų svarbos.

Su vaikų nerimo sutrikimais susiję simptomai, priežastys, gydymo galimybės ir prevencijos strategijos nagrinėjamos šiame pranešime.

Straipsnis trumpai

  • Dažniausiai pasitaikantys vaikų nerimo sutrikimų simptomai yra pernelyg didelis nerimas, fiziniai nusiskundimai, socialinis uždarumas ir perfekcionizmo tendencijos.
  • Genetiniai veiksniai, aplinkos stresoriai ir traumuojanti patirtis prisideda prie vaikų nerimo sutrikimų išsivystymo.
  • Veiksmingas gydymas yra kognityvinė elgesio terapija, vaistai sunkiais atvejais ir atsipalaidavimo technikos, pavyzdžiui, dėmesingas įsisąmoninimas.
  • Prevencijos strategijos apima palankios namų aplinkos kūrimą ir sveikų streso įveikimo mechanizmų mokymą.
  • Žolelių arbatos, pavyzdžiui, ramunėlių ir pasiflorų, ir maistingųjų medžiagų turtinga mityba gali padėti sumažinti nerimą.

Simptomai

Daugeliui vaikų gali pasireikšti nerimo simptomai, kurie gali smarkiai paveikti jų kasdienį gyvenimą. Simptomai gali būti tokie: pernelyg didelis nerimas dėl mokyklos, draugų ar tokios veiklos kaip gimtadienio šventė. Vaikai gali nuolat jausti baimę arba atrodyti neramūs, todėl jiems sunku susikaupti.

Šį nerimą gali lydėti fiziniai simptomai, pavyzdžiui, skundai dėl skrandžio, galvos skausmo ar svaigimo be aiškaus medicininio paaiškinimo. Nerimaujantiems vaikams taip pat gali būti sunku miegoti, dėl to dieną jie gali būti irzlūs ar pavargę.

Socialinis uždarumas taip pat gali būti nerimo požymis. Jei jūsų vaikas vengia bendrauti arba nepažįstamoje aplinkoje prisiglaudžia prie jūsų, gali būti, kad jis jaučia nerimą. Be to, jie gali būti linkę į perfekcionizmą ir pernelyg kritiškai vertinti save, kai nesiseka taip, kaip planuota.

Labai svarbu anksti atpažinti šiuos simptomus. Kuo anksčiau atpažinsite nerimo požymius, tuo geriau galėsite suteikti paramą ir patarimus.

Jūsų supratimas gali būti labai svarbus padedant vaikui susivokti savo jausmuose ir susigrąžinti kasdienės veiklos kontrolę.

Priežastys

Suprasdami vaikų nerimo simptomus, galite lengviau nustatyti pagrindines priežastis. Didelę reikšmę gali turėti genetika; jei jūs ar kitas šeimos narys yra patyręs nerimą, jūsų vaikas gali būti jautresnis.

Aplinkos veiksniai taip pat gali turėti įtakos nerimui. Stresą keliantys gyvenimo įvykiai – persikėlimas į naują mokyklą, tėvų skyrybos ar artimo žmogaus mirtis – gali sukelti vaikų nerimą.

Be to, jei jūsų vaikas patenka į chaotišką ar pernelyg reiklią aplinką, tai gali sustiprinti jo streso ir nerimo jausmą.

Jūsų vaiko temperamentas gali turėti įtakos nerimo pasireiškimo tikimybei. Vaikai, kurie iš prigimties yra baikštesni ar jautresni, gali būti labiau linkę į nerimo sutrikimus.

Gydymas

Gydant vaikų nerimo sutrikimus, būtina kreiptis į gydytoją dėl profesionalios pagalbos.

Terapija, ypač kognityvinė ir elgesio terapija (KET), gali veiksmingai padėti vaikui nustatyti ir pakeisti neigiamus mąstymo modelius.

Kai kuriais atvejais gali prireikti medikamentų, jei nerimas yra stiprus. Gydytojas gali jums patarti dėl gydymo galimybių, pritaikytų prie unikalios jūsų vaiko situacijos.

Svarbu stebėti, ar neatsiranda šalutinis poveikis, ir palaikyti atvirą bendravimą su vaiku apie jo jausmus.

Įtraukdami atsipalaidavimo technikas, pavyzdžiui, sąmoningumo ir gilaus kvėpavimo pratimus, galite įgalinti vaiką savarankiškai valdyti nerimą.

Taip pat naudinga reguliariai užsiimti fizine veikla, nes fiziniai pratimai gali sumažinti nerimo lygį.

Galiausiai labai svarbu palaikyti palankią ir supratingą namų aplinką.

Jūsų užtikrinimas ir kantrybė gali padėti vaikui jaustis saugiam ir suprastam.

Prevencija

Užkertant kelią vaikų nerimo sutrikimams galima sukurti palankią aplinką namuose. Saugumo jausmą galite sukurti būdami šalia, aktyviai klausydamiesi ir skatindami atvirą bendravimą. Užtikrinkite, kad vaikas žinotų, jog gali išreikšti savo jausmus be smerkimo, o tai gali padėti sustiprinti pasitikėjimą ir padėti jam jaustis vertinamam.

Svarbu skatinti sveikus įveikos mechanizmus. Išmokykite vaiką atsipalaidavimo technikų, pavyzdžiui, gilaus kvėpavimo ar dėmesingo įsisąmoninimo, kurias jis gali naudoti, kai jaučiasi prislėgtas. Reguliari fizinė veikla taip pat gali padėti sumažinti nerimą ir pagerinti nuotaiką. Stenkitės kasdien mankštintis, nesvarbu, ar tai būtų žaidimai lauke, ar komandinis sportas.

Nuolatinės rutinos palaikymas gali užtikrinti stabilumą. Pasirūpinkite, kad jūsų vaikas turėtų nuspėjamą mokyklos, namų darbų atlikimo, valgymo ir miego grafiką, nes tokia struktūra gali sumažinti nerimą dėl to, ko tikėtis kiekvieną dieną.

Būkite dėmesingi stresą keliantiems veiksniams vaiko gyvenime. Jei jie susiduria su sunkumais, pavyzdžiui, patyčiomis ar akademiniu spaudimu, nedelsdami spręskite šias problemas. Svarbiausia ugdyti atsparumą; mokykite juos problemų sprendimo įgūdžių ir skatinkite augimo mąstyseną.

Galiausiai patys modeliuokite sveiką emocijų reguliavimą. Parodykite vaikui, kaip pozityviai susidoroti su stresu, ir patvirtinkite, kad prireikus galima kreiptis pagalbos.

Žolelių arbatos nerimui malšinti

Kovojant su vaikų nerimu, žolelių arbatos gali būti raminanti priemonė. Kai kurios vaistažolės, pavyzdžiui, ramunėlės ir pipirmėtės, pasižymi raminamuoju poveikiu ir gali būti švelnus kasdienės rutinos priedas.

Tačiau yra ir kitų natūralių priemonių, kurios taip pat gali padėti sumažinti nerimą, pavyzdžiui, valerijono šaknis ir melisa.

Be vaistažolių arbatų, yra vaistinių preparatų ir papildų, kurie gali padėti palengvinti nerimo simptomus. Pavyzdžiui, magnio papildai padeda atsipalaiduoti, o žaliojoje arbatoje esantis L-teaninas gali skatinti ramybės jausmą be raminamųjų pojūčių.

Be to, omega-3 riebalų rūgštys, kurių dažnai galima rasti žuvų taukų papilduose, taip pat gali prisidėti prie bendros psichikos sveikatos.

Svarbu pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu prieš pradedant vartoti bet kokias naujas priemones ar papildus, kad įsitikintumėte, jog jie atitinka konkrečius jūsų vaiko poreikius.

Dietos, kurios gali padėti

Dietos, kurios gali padėti gijimo procesui arba nesukelti tolesnės žalos, yra Viduržemio jūros regiono dieta, priešuždegiminė dieta, dieta be glitimo ir dieta, kurioje gausu omega-3 riebalų rūgščių.

Viduržemio jūros regiono dieta garsėja tuo, kad joje daug dėmesio skiriama vaisiams, daržovėms, neskaldytiems grūdams ir sveikiems riebalams, kurie gali sumažinti uždegimą ir pagerinti bendrą savijautą.

Priešuždegiminėje dietoje daugiausia dėmesio skiriama maisto produktams, kurie mažina uždegimą organizme, todėl gali palengvinti simptomus ir padėti pasveikti.

Dieta be glitimo gali būti naudinga asmenims, sergantiems jautrumu glitimui arba celiakija, nes padeda išvengti nepageidaujamų reakcijų ir pagerinti žarnyno sveikatą.

Galiausiai, mityba, kurioje gausu omega-3 riebalų rūgščių, esančių žuvyje ir linų sėmenyse, gali pagerinti smegenų veiklą ir emocinę sveikatą, o tai labai svarbu psichinei gerovei palaikyti.

Maistas ir gėrimai, kurie gali padėti

Maisto produktai ir gėrimai, kurie gali padėti gijimo procesui ir nesukelti tolesnės žalos, yra ramunėlių arbata, levandų arbata, pipirmėčių arbata, pasiflorų arbata ir melisų arbata.

Ramunėlių arbata pasižymi raminamosiomis savybėmis, padeda atsipalaiduoti ir geriau miegoti, ypač naudinga po ilgos dienos.

Levandų arbata dėl raminančio aromato gali sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką, todėl ji puikiai papildys jūsų vakaro rutiną.

Pipirmėčių arbata yra gaivinanti ir gali padėti išvalyti mintis, todėl padeda susikaupti, kai jaučiatės prislėgti.

Pripažinta, kad pasiflorų arbata gali sumažinti nerimo simptomus ir prireikus suteikti papildomos paramos.

Galiausiai melisos arbata garsėja savo raminamuoju poveikiu, padedančiu sumažinti nerimą ir skatinti ramybės jausmą.

Dažnai užduodami klausimai

Ar nerimo sutrikimai gali išsivystyti į kitas psichikos sveikatos problemas?

Taip, nerimo sutrikimai gali išsivystyti į kitas psichikos sveikatos problemas, jei jų nesprendžiame.

Kai jaučiate nuolatinį nerimą, ilgainiui jis gali sukelti depresiją, piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis ar kitus nuotaikos sutrikimus.

Labai svarbu anksti atpažinti požymius ir kreiptis pagalbos.

Spręsdami nerimo problemą galite sumažinti šių komplikacijų riziką ir pagerinti bendrą psichikos sveikatą.

Nedvejodami kreipkitės pagalbos, jei susiduriate su sunkumais.

Kaip tėvai gali padėti vaikams, turintiems nerimo sutrikimų?

Savo nerimo sutrikimų turinčiam vaikui galite padėti sukurdami saugią aplinką, kurioje jis jaustųsi patogiai reikšdamas savo jausmus.

Skatindami atvirą bendravimą ir išklausydami be vertinimo, galite padėti jiems jaustis ramiau.

Taip pat gali būti naudinga padėti jiems kurti įveikos strategijas, pavyzdžiui, giliai kvėpuoti arba rašyti dienoraštį, ir kartu jas praktikuoti.

Svarbu patvirtinti jų jausmus ir užtikrinti, kad nerimas yra normalu.

Kokį vaidmenį mityba atlieka valdant vaikų nerimą?

Mityba gali vaidinti svarbų vaidmenį valdant nerimą. Galite padėti savo vaikui įtraukdami į jo maistinių medžiagų turtingą maistą, pavyzdžiui, vaisius, daržoves, neskaldytus grūdus ir liesus baltymus, nes šie maisto produktai gali padėti smegenų sveikatai ir nuotaikos reguliavimui.

Taip pat gali būti naudinga sumažinti apdorotų cukrų ir kofeino kiekį, nes jie gali sustiprinti nerimo simptomus. Skatindami reguliariai valgyti ir apsvarstydami galimybę įtraukti vaiką į valgio ruošimą, sveiką mitybą paverskite smagia ir įtraukiančia patirtimi.

Ar yra tam tikrų amžiaus grupių, kuriose dažniau pasireiškia nerimo sutrikimai?

Taip, tam tikros amžiaus grupės gali būti labiau linkusios į nerimo sutrikimus.

Paprastai 6-12 metų amžiaus vaikai gali patirti padidėjusį nerimą dėl mokykloje patiriamo spaudimo ir socialinio bendravimo.

Paaugliai nuo 13 iki 18 metų taip pat gali susidurti su dideliu stresu, susijusiu su tapatybe, bendraamžių santykiais ir akademiniais reikalavimais.

Pastebėsite, kad šiais raidos etapais gali atsirasti nerimo simptomų, todėl labai svarbu, kad šiuo laikotarpiu atkreiptumėte dėmesį į bet kokius vaiko nerimo požymius.

Kaip mokytojai gali padėti nerimo kamuojamiems mokiniams klasėje?

Padėti nerimą jaučiantiems mokiniams klasėje galima sukuriant palankią aplinką.

Aiškios tvarkos ir lūkesčių nustatymas gali suteikti saugumo jausmą. Atviro bendravimo skatinimas gali padėti jiems jaustis patogiai dalijantis savo jausmais.

Sąmoningumo praktikos, pavyzdžiui, gilaus kvėpavimo pratimai, gali padėti valdyti stresą. Dėmesys jų poreikiams ir teigiamas pastiprinimas gali sustiprinti jų pasiekimų ir pasitikėjimo savo jėgomis jausmą.

Jūsų parama gali būti labai svarbi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *